Tai, ko išmokome universitetuose ir verslo mokyklose, daugiausia skirta didelių bendrovių valdymui. Garsus verslo konsultantas ir knygų autorius Jimas Collinsas teigė tiriantis stambių bendrovių veiklą todėl, kad nėra daug informacijos apie smulkiųjų bendrovių veiklą.
Darome klaidingą prielaidą, jog norėdami išplėsti savo smulkų verslą turime taikyti akademinėse knygose aprašytas praktikas bei metodus. Tačiau sėkmės receptas smulkiajam verslui dažnai yra atvirkštinis variantas – mažiau strateginio planavimo, daugiau darymo.
Kodėl neverta užsiimti strateginiu planavimu?
Į strateginį planavimą įeina kruopšti išorinės aplinkos analizė, scenarijų kūrimas, alternatyvių strategijų numatymas, detali tarpinių rezultatų analizė. Tačiau smulkiam verslui tai netinka dėl keturių toliau išvardytų priežasčių.
Nėra laiko. Nedidelės bendrovės valdyba neturi laiko išteklių planavimui. Dažniausiai šiose organizacijose (jei taip būtų galima jas pavadinti) valdybos nėra visai – už viską atsakingas vienas žmogus, kuris taip pat dažnai būna ir akcininkas.
Didelė kaina. Kadangi nuo mažos bendrovės vadovo labiausiai priklauso pajamų stabilumas, dėmesys planavimui reikštų staigų pajamų mažėjimą. Smulkiam verslui teigiamas pinigų srautas yra gyvybiškai svarbus.
Mažas atsiperkamumas. Strateginio planavimo atsiperkamumas 100 mln. litų apyvartą generuojančioje bendrovėje yra didesnis nei 2 mln. litų generuojančiame smulkiame versle. Galbūt efektas būtų, tačiau jis tiesiog per mažas.
Trumpalaikiškumas. Smulkiajame versle dažnai tenka adaptuotis prie greitai kintančios aplinkos, naudotis staiga atsiradusiomis galimybėmis. Greitis yra smulkaus verslo pranašumas, kurį strateginis planavimas stipriai sumažina.
Sėkmingas smulkaus verslo pavyzdys
Tačiau tai nereiškia, jog smulkaus verslo savininkai turi skrajoti verslo padangėse užsimerkę. Tiesiog būtina pritaikyti kitokį požiūrį į strategiją – adaptyvų bei oportunistišką. Pateiksiu vieną pavyzdį.
Vienas mano draugas verslininkas (iš užsienio) paklausė gero patarimo. Jo žodžiais tariant, „susidraugauk su tolimiausiu priešu, kad įveiktum artimiausią priešą“. Jis turėjo problemą su teise prekiauti savo kosmetikos produktais viename mažmeninės prekybos tinkle, nes į jį žiūrėjo kaip į konkurentą.
Tada jis pritaikė minėtą patarimą ir ėmė bendradarbiauti su daug didesniu mažmeninės prekybos tinklu. Siūlymas partneriauti tokiai gigantei buvo drąsus, bet sėkmingas ėjimas.
Šis sprendimas dabar sugeneruoja 60 proc. visų bendrovės pajamų. Štai kaip smulkių ir greitai augančių kompanijų vadovai turi žiūrėti į strategiją. Yra idėja, yra momentas (kad ir neplanuotas) – pirmyn!
Trys patarimai smulkaus verslo savininkams
Planuok pakeliui. Nemanykite, kad puikios idėjos gims formaliame strategijos plane. Vietoj to, sukvieskite visus komandos narius į skubų 15-os minučių pasitarimą, kai rinkoje pasirodo greita galimybė. Įgyvendinimas truks šiek tiek ilgiau, bet turi būti atliktas per keletą dienų.
Klausk „kodėl ne?“ Smulkios bendrovės tampa didelėmis todėl, kad laužo įsitvirtinusias rinkos dogmas. Kai kurie puikūs sprendimai iš pradžių atrodys nelogiški, neracionalūs. Jeigu manote, kad idėja neduos efekto, paklauskite savęs „kodėl ne?“ Užsirašykite priežastis ir pagalvokite kaip jas galima apeiti.
Bandyk ir prisitaikyk. Didelėse bendrovėse atliekami rizikingi, daug kainuojantys ėjimai, tad kruopšti analizė yra natūrali rizikos sumažinimo priemonė. Tačiau jums to nereikia. Jūsų statomos sumos daug mažesnės, tad tiesiog bandykite ir žiūrėkite ar tai prigis.
L. Rubikis
