Visą populiarumo karuselę dar 1970-aisiais įsuko švedai Maj Sjöwall ir Per Wahlöö, tačiau tikraisiais skandinaviškos kriminalinio žanro literatūros pranašais tapo Stieg Larsson ir Henning Mankell. Jų knygos buvo perkamiausios ne tik Šiaurės regione, bet ir tarptautiniu mastu. Šių autorių pėdomis seka ir kiti skandinavų rašytojai. Pastarųjų metų kriminalinių romanų žvaigžde laikomas norvegas Jo Nesbo, kurio knygos išverstos į 40 kalbų. Europos ir JAV skaitytojai jau pamėgę ir švedų rašytoją Hakan Nesser bei islandą Arnaldur Indridason.
Švedų veteranui prodiuseriui Gunnar Bolinui atrodo, kad ši sėkmė labai lengvai paaiškinama. Jo manymu, skandinavus įkvėpė britų kriminaliniai romanai. Skandinavijoje jie buvo tokie populiarūs, kad kai kurie šiauriečių autoriai taip pat nusprendė išbandyti šį žanrą. Remiantis Harvill Secker reklaminės kampanijomis duomenimis, norvegų rašytojo J. Nesbo romanas Jungtinėje Karalystė parduodamas kas 23 sekundės. Rašytojo knyga „Phantom“ už geriausią verstą kriminalinį metų romaną šiemet buvo nominuota kriminalinių trilerių apdovanojimuose.
Žurnale „The Economist“ pateikiami trys skandinavų kriminalinių romanų sėkmę galėję lemti faktoriai: literatūrinė kalba, herojai ir aplinka. Pasak literatūros agento Niclas Salomonsson, aiškus, metaforomis neužgrūstas rašymo stilius labai tinka kriminaliniams romanams.
O kuo išsiskiria skandinavų rašytojų herojai? Dažnai jie nespindi gyvenimo džiaugsmu, turi psichologinių traumų ir yra kankinami nesibaigiančių rūpesčių. J. Nesbo pagrindinis herojus Harry Hole yra girtuokliaujantis rūkalius, kuriam ne tik nesiseka bendrauti su moterimis, bet ir santykiai su kitais aplinkiniais kelia problemų. Nors veikėjas yra vienas geriausių detektyvų, tačiau laikomas prastu valstybės tarnautoju, nes nepaklūsta jokiam autoritetui ir laužo visas įmanomas taisykles.
Taigi pasak norvegės profesorės Margaret Hayford O'Leary, J. Nesbo herojus kaip joks kitas į dienos šviesą ištraukė tamsiąją gerovės valstybių pusę.
Vis dėlto svarbiausiu elementu „The Economist“ romanuose laiko jų kuriamą aplinką. Kino kritikė Nathaniel Rich teigia, kad skandinavų romanai pakeri savo pakilia ramybe, o kriminalas įvyksta skaitytojui mažiausiai to tikintis. Skandinavų knygose kuriamas aplinkos ramumas ir drausmingumas tik dar labiau išryškina visus nusikaltimo elementus. Juk kraujas ant balto sniego atrodo daug kraupiau nei kokioje nors judraus miesto užkampyje.
Pasak J. Nesbo, skandinavų visuomenę galime laikyti klestinčia ir organizuota. Tačiau šios gerovės valstybės turi ir savo juodąją pusę. Šiauriečių kriminaliniuose romanuose atskleidžiamas marginalinių socialinių grupių gyvenimas, atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų.
Šaltas klimatas ir ilgos tamsios naktys sukuria puikią aplinką trileriams. Daug lemia ir skandinavų asmeninės savybės, anot J. Nesbo, jie yra linkę slėpti savo jausmus ir išgyvenimus, o tai suteikia tik dar daugiau paslapties.