Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca pasakojo, kad nuo pat pavasario vorų gausėja. Pasirodo stambieji vorai, kryžiuočiai, taip pat ir smulkieji, jie pradeda megsti voratinklius būtent dabar ir po to jų palikuonys plinta šiais voratinkliais, vėjas juos išnešioja.
„Pavasarį: gegužės pabaigoje, birželio mėnesį, galėjote pastebėti daug smulkių mažyčių vorelių. Jie tiesiog sudaro tokį kamuoliuką, būna ir šimtas ir daugiau jų, jie aišku auga ir kaip tik dabar jie pasiekė brandą, jie vėl poruojasi, dauginasi ir rudenį tie jau smulkūs jų palikuonys, maži voriukai keliaus toliau“,– kalbėjo jis.
Voratinkliai reikalingi palikuonims plisti
Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia laikoma Bobų vasaros laikotarpiu. Bobų vasarą dažniausiai aplanko šilti orai. Tuo metu galime pamatyti ir daug voratinklių, nes jais keliauja vorų palikuonys.
„Tuose voratinkliuose tūno maži voriukai, kuriuos vėjas išnešioja, nes tokiu būdu jie plinta. Kadangi skristi jie negali, ropoti yra pernelyg lėtas, per daug pavojingas būdas, nes jie gali pakliūti bet kokiam paukščiui į nasrus, jį gali sulesti, aišku, taip ir įvyksta, o voratinklio pagalba jie sklendžia. Tai yra optimaliausias variantas ir gamtos yra taip parinkta. Manau, tai yra vienas iš plitimo kelių, žinoma, tokia kelionė vyksta nepalyginamai lėčiau, nei vabzdžių“,– kalbėjo Romas Ferenca.
Kiek dar juos matysime?
Vorų pagausėjimą, dar turėtume matyti visą rugsėjį.
„Na, manau, kad iki rugsėjo mėnesio drąsiai juos matysime. Tiesa, dėl optinių dalykų, taip pat galime labiau pastebėti vorus. Jeigu ant voratinklių krenta saulės šviesa, mes galime jų ir nematyti, bet jeigu ant jų yra rasos lašeliai, tai jie ir išryškėja labiau“,– kalbėjo R. Ferenca.
