Jau dvylikos-keturiolikos metų jie žino, kad mylėtis geriau išgėrus, tiksliau drąsiau mylėtis išgėrus. Jie turi savus paaiškinimus, kodėl prezervatyvai – blogai. Seksas jiems vienas iš būdų praleisti laiką. Ir galimybė... pasijausti svarbiais, suaugusiais ir bent kažkam reikalingais...
Mama: tik neprisidirbk vaikų
Mano pažintis su šiais paaugliais prasidėjo nuo Gabrielės. Gana atsitiktinai susipažinome, ir, sužinojusi, kas aš tokia esu ir kuo užsiimu, Gabrielė ryžosi man pasipasakoti savo istoriją. Įskaudinta ir palikta mylimo vaikino mergina buvo įsitikinusi, kad jos istorija verta jei ne serialo, tai bent plunksnos.
Gabrielė (vardas pakeistas) gyvena Kaune. Jai – 16 metų. Pusė metų ji draugavo su vaikinu, kurį mylėjo ir buvo įsitikinusi, kad ir jis taip pat. Vaikinas vyresnis. Jam jau aštuoniolika. Visos nesąmonės, kaip sako Gabrielė, prasidėjo tada, kai jos draugas išvažiavo mėnesiui į Angliją padirbėti. Iš pradžių viskas buvo gerai, draugiškai susirašydavo, o paskui kažkas vaikinui sukėlė įtarimą.
Pasipylė pikti, skaudinantys laiškai, žinutės. Mylimas vaikinas reikalavo pasiaiškinti, su kuo Gabrielė leidžia laiką, vadino ją prostitute, parsiduodančia vaikinams už pinigus. Prašymo paaiškinti, kas nutiko, Gabrielės vaikinas net nesiklausė. „Esi prostitutė, viskas baigta“, – taip nutrūko meilė.
Kai vaikinas grįžo iš Anglijos, Gabrielė bandė su juo susitikti ir viską išsiaiškinti, bet šis pasišaipė ir pasiūlė jai pinigų už gerą seksą.
Klausiu Gabrielės, kaip vaikinui tokie dalykai galėjo šauti į galvą. Ši man paaiškina, kad išvažiuodamas į Angliją, jis uždraudė Gabrielei bendrauti su kitais vaikinais, išimtis – jo geriausias draugas. Su juo Gabrielė tik ir tebendravo, kartais susitikdavo, šnekteldavo, kartu pasislėpę nuo suaugusiųjų parūkydavo. „Ar tarp to draugo ir tavęs nieko daugiau nebuvo?“, – klausiu. Gabrielė sako „ne“, bet balse – kažkoks netikrumas...
Man įdomu, ar tai buvo pirmas vaikinas, su kuriuo Gabrielė pasimylėjo, mergaitė purto galvą. Vaikinų ji turėjo ir iki tol, bet įsimylėjusi buvo tik kartą, šitą savo draugą. Tikėjo, kad galės su juo draugauti, juo pasitikėti, o pasirodo, kad jokiu vaikinu pasitikėti negalima – dabar Gabrielė tik tokios nuomonės apie priešingą lytį.
Ji atvirai pasakoja, jog pirmą kartą pasimylėjo būdama keturiolikos:„Buvau viename „tūse“, išgėriau ir taip atsitiko...“Paskui buvo dar kartas, bet jau su kitu vaikinu... „Buvo tų vaikinų, bet ne tiek jau daug“, – lyg ir teisinasi paauglė. Ar jai tai patiko? Mergaitė sako, kad „ne“.
Sako, kad beveik visi jos seksualiniai nuotykiai būdavo atsitiktiniai, kažkur kažką švenčiant. Mama nieko net neįtardavo. Gabrielė įsitikinusi, kad mamai nelabai ji ir rūpi. Jos pačios gyvenimas nenusisekė: pagimdė jauna, o Gabrielės tėtis ją paliko. Mergaitė turi patėvį, bet mama su juo gana dažnai pykstasi, keletą kartų patėvis buvo išėjęs, bet vėl sugrįžo. Kai patėvis išeina, mamai prasideda depresija ir Gabrielė tada jainerūpi.„Kartais mane „matkelė“ taip užknisa, kad nors iš namų bėk. Viskas blogai, viskuo nepatenkinta... O pati sėdi ir nieko neveikia, tik burba... Tada ir einu su chebryte į plotą, o mamai sakau, kad einu kokio nors gimtadienio švęsti. Kiti geria, aš negeriu, bet man vis viena smagiau ten negu namie“.
Bet su paskutiniu vaikinu mergaitė laiką leisdavo kitaip. Parsivesdavo jį į namus, jo tėvų namuose kartu žiūrėdavo televizorių, klausydavosi muzikos. Kartu su jo tėvais šventė net Kalėdas. Sako, kad šitas vaikinas ją suprasdavo, buvo jai artimas, draugiškas, jam rūpėjo jos problemos.
Ar mama žinojo, kad tarp Gabrielės ir jos draugo yra seksas, klausiu. Gabrielė pradeda juoktis. „Kartą tėvai grįžo į namus ne laiku ir užtiko mane su draugu. Mama pradėjo baisiai šaukti. Paskui puolė skambinti močiutei, bet močiutė ją nuramino: „Prisimink, kaip tu elgeisi, būdama tokio amžiaus.“ – Mama ir užtilo“...
Gabrielė pasakoja, kad mama šiandien bijo tik vieno, kad ji nesusilauktų vaiko. Taip ir sako: „Kol baigsi mokyklą, žiūrėk, tik neprisidirbk vaikų.“
Pirmas kartas – vienuolikos metų
Gabrielės draugė Greta – keturiolikmetė. Ji gyvena netoli Gabrielės, gretimame name. Maža, smulkaus sudėjimo mergaičiukė su nepaprastai gražiomis didelėmis išraiškingomis akimis. Gabrielės įkalbinta, ji sutinka pabendrauti su manimi ir kalbinama žvelgia droviomis nekalto vaiko akimis. Sunku patikėti, kad ši mergaitė seksualinį gyvenimą pradėjo vienuolikos metų, bet ji pati taip sako.
„Kai tėtis išvažiavo dirbti į Angliją, pradėjau pyktis su mama, nes į mūsų namus atėjo gyventi kitas vyras. Dešimčia metų už mamą jaunesnis jos draugas.
Kartą, kai mamos nebuvo namuose, Darius (motinos draugas) atsigulė į mano lovą ir pradėjo man mauti kelnes. Aš pabėgau iš namų ir nubėgau pas Gabrielę pasiskųsti. Gabrielė man patarė papasakoti viską mamai. Grįžau, mamos dar nebuvo, bijojau Dariaus, bet pagrasinau, kad papasakosiu viską mamai. O jis tik šaipėsi: „Mama nepatikės“.
Iš tikrųjų nepasakiau mamai, nes man buvo gėda, o Darius nebelindo daugiau prie manęs, bet nuo to laiko rėkdavo ir ieškodavo priekabių. Pradėjau bėgti iš namų, susiradau naujų draugų, pradėjau vartoti amfetaminą, uostyti klijus. Praleidinėjau pamokas, ir mama tai sužinojo. Labai mane barė, primušė. Aš ir vėl pabėgau iš namų. Tada mama paskambino ir prašė sugrįžti, atsiprašė manęs telefonu. Pasakiau, kad negrįšiu, kol bus namuose Darius. Mama pažadėjo, kad jį išvarys, bet taip neatsitiko. Dabar jie nuolat barasi tarpusavy, o Darius sako, kad aš dėl visko kalta, kad aš jį su mama supykdžiau.“
Greta sako, kad mama ją perkėlė į kitą mokyklą, paskui dar į kitą, bet mergaitė savo gyvenimo būdo nekeičia. Ji bėga iš namų, gyvena su draugais savaitėmis kur pakliūva: vagonėliuose, laiptinėse, ten rūko, vartoja narkotikus. Praėjusią vasarą mama ją buvo išsiuntusi pas tėtį į Angliją. Tėtis į Lietuvą grįžti nebežada, kvietė ir dukrą pasilikti su juo, bet Gretai Anglijoje nepatiko. Ji nenori eiti svetimoje šalyje į mokyklą, jai ten trūksta senų draugų.
Tuose pat vagonėliuose, kur geria, rūko, vartoja narkotikus, paaugliai ir mylisi. „Kai išgeriame parūkome, „bachūrai“ pradeda kabinėtis, prašo: „neatsumkite mūsų“. Jei esu negėrusi, sakau : „nesvaikite“, bet jei išgėrus, kartais ir neatstumiu“, – atvirai sako mergaitė. Ir priduria : „Mamai labai įdomu, ką aš veikiu, kai pabėgu iš namų, sakau, kad rūkau, kad geriu. Kai ji klausia apie narkotikus ir seksą sakau: „Ne, tokių dalykų nebūna.“
Lukas: seksas – kaip narkotikai
Šešiolikmetis Lukas – dar vienas Gabrielės pažįstamas, sutikęs pasidalinti patirtimi. Jo mama yra mirusi, gyvena su tėvu ir sese. Sako, kad su tėvu nesipyksta, bet mažai apie ką tepasikalba. Tėvas užsiėmęs, dirba. Lukas,sugrįžęs iš mokyklos, daugiausia laiko praleidžia prie kompiuterio. Savaitgaliais „varo“ kur nors su „chebra“. Dar namuose yra dvidešimtmetė Luko sesuo. Su ja vaikinas neblogai sutaria. „Bet kol buvo gyva mama, viskas buvo kitaip...Namuose norėjosi būti“, – nutęsia ir nebeužbaigia minties paauglys.
Pirmąją seksualinę patirtį Lukas įgijo būdamas penkiolikos. Sako, jog iš viso yra mylėjęsis gal su dešimčia mergaičių. Tik jas vadina „mergomis“. Kur jas susiranda? Lukas aiškina, kad viskas labai paprasta : „Pavyzdžiui, artėja „naujakas“, reikia „mergų“. Mes išsinuomojame kokią pirtį ir pasikviečiame pažįstamas, aš – savo, draugai– savo, tos mergos dar savo drauges. Būna pažinčių ir per „Facebook“. Ypač gerai mergos iš kaimo, jos su viskuo sutinka, jokių problemų. Bet ir su kitomis mergomis visada aišku, kad bus seksas. Niekas tų mergų per prievartą neverčia mylėtis, jos visos sukalbamos".
Lukas pasakoja, kad būna ir tokių atvejų: iš vakaro tiek prisigeri, kad iš ryto nei mergina, nei tu pats neprisimeni, kaip kas buvo. Prabundi su kažkuo lovoje, ir tiek. „Būna ir taip, kad vieną mergą praleidžiame per visus, bet tai retai. Dažniausiai susirandame kiekvienas sau porą“, – aiškina Lukas.
Kai paklausiu apie meilę, vaikinas tik ranka mosteli: „Meilė greitai išgaruoja. Buvau kartą įsimylėjęs, trys mėnesiai – ir pabodo. Geriau palakstyti, vėliau gal ir susirasiu pastovią merginą, bet tam dar nepribrendau.“
Lukas sako, jog prezervatyvais jis nesinaudoja. „Su prezervatyvu mylėtis, tas pats kaip saldainį su popieriuku čiulpti, man tas netinka. Nei perku, nei kišenėje nešiojuos. Aš pasakau mergai, kad saugotųsi. Sesė man sakė:„Jei myliesi išgėręs, merga nepastos...“
Ką Lukui reiškia seksas? Vaikinas atsako net nepamąstęs: „Tai laiko praleidimas. O gal kaip narkotikas?.. Vieną kartą pabandei, norisi ir vėl...“
Keturiolikos metų paauglys, turintis seksualinę patirtį – nieko nebestebina,bet kalbinti paaugliai tokia patirtimi nei džiaugiasi, nei didžiuojasi. Greičiau vardina šalia kitų savo jauno gyvenimo nesėkmių.
Ar galime teigti: „Ankstyvą lytinį gyvenimą pradėję paaugliai yra nelaimingesni už savo bendraamžius?“ „Balsas.lt“ klausia psichologės ir Kauno vyrų krizių centro“ vadovės Oksanos Slapšienės.
„Vaikai, kurie turi tokią ankstyvą seksualinę patirtį, yra atsisakę savo vaikystės, iš karto peršokę į suaugusiųjų pasaulį. Nei vienas vaikas to nedaro savo noru. Jei šeimoje nėra meilės, vaikas tos meilės ieškos kitur –visi nori, kad juos kažkas mylėtų. Ankstyvas seksualinis gyvenimas yra irgi tam tikra meilės forma, nors ir iškreipta. Aš pažįstu ne vieną dvylikos metų vaiką, kuris jau turėjęs seksualinių santykių. Mano darbo praktikoje buvo vienuolikos metų mergaitė, kuri man prisipažino: „Atsiduoti nelabai norėčiau, bet pačiulpti galiu“...
Visi tokie dalykai dažniausiai įvyksta apsvaigus. Barami, skriaudžiami šeimoje vaikai linkę bėgti iš namų, jie tada pabando alkoholį, cigaretes, kartais narkotikus ir anksti patiria seksualinius nuotykius.
Į rizikos šeimų grupę aš įtraukčiau ne tik tuos tėvus, kurie patys girtuokliauja ir nesirūpina savo vaikais, bet ir tuos, kurie neužmezga sau savo vaikais kontaktų. Vaikui tik meilė suteikia saugumo jausmą. Dažnai tėvams atrodo, kad jų paauglys vaikas pasikeičia staiga:staiga pradeda bėgti iš namų, gerti, rūkyti. Bet iš tiesų taip nėra. Vaiko atsikalbinėjimai, bėgimas iš namų – tai ilgai savyje laikytas noras atkreipti į save dėmesį, pasakyti, kad aš irgi esu, kad aš noriu būti matomas ir mylimas.
Gana neseniai į „Vyrų krizių centrą" kreipėsi tėvas dėl staiga pašlijusių santykių su paaugliu sūnumi. Paaiškėjo, kad jų visai ir nebuvo. Vaiko fiziologiniai poreikiai buvo patenkinti, jam nieko netrūko, bet kai paklausiau tėvo, kad jis paskutinį kartą kalbėjosi su sūnumi, atsakymas buvo: „Dar vakar, kai vežiau jį iš treniruotės“. Paklaustas, apie ką kalbėjosi, tėvas negalėjo prisiminti, galiausiai paaiškino: „O ką su juo kalbėsi, jei jis visą laiką iš rankų nepaleido telefono, kažkam siuntinėjo žinutes?“
Kitas tėvas skundėsi, kad vaikas pradėjo vagiliauti: „Mes jam viską duodame, pinigų jam irgi netrūksta, o jis susidėjo su bloga kompanija, vagia, rūko.“ Kai pakalbėjau su penkiolikmečiu paaugliu, augančiu šeimoje, kuriai iš šono žiūrint, lyg ir nėra ko prikišti, paaiškėjo, kad jam visada trūko tėvo dėmesio. Labai norėdavo prie jo prieiti, bet tėvui vis nebuvo kada išklausyti savo vaiko. Paauglys susirado mergaitę, paskui su ja išsiskyrė. Vėl liko vienišas, tada susirado draugų ir, norėdamas pritapti komandoje, pradėjo vagiliauti.Kaip tėvas bandė tą problemą spręsti? Uždraudė naudotis kompiuteriu ir išvežė į vasarai kaimą. „Bendrausi tik su seneliais“, – taip buvo paauklėtas paauglys.
Yra tokia knyga “Kodėl sielvartauja vaikai?“. Iš tiesų, šiandien labai anksti vaikai turi galimybę įgyti įvairiapusės patirties. Strereotipų, kas gera, kas bloga, laužymas ateina per televiziją, vaikams visokia informacija yra pasiekiama ir laisvai prieinama,bet psichologinį imunitetą vaikai turi įgyti šeimoje. Vaikui reikia sakyti, su juo reikia kalbėti, aiškinti ir ugdyti jo savivertę. O svarbiausia vaikas turi jaustis reikalingas ir mylimas.“
,,Paguodos telefonas“ Mažeikiuose – (8 443) 6 55 55 begin_of_the_skype_highlighting (8 443) 6 55 55 end_of_the_skype_highlighting
Darbo valandos: antradieniais 19.00–22.30 val.,
ketvirtadieniais 19.00–22.30 val.
šeštadieniais 19.00–22.30 val.
,,Vilties linija“ Telšiuose – (8 800) 1 70 00
Darbo valandos: pirmadieniais 14.00–23.00 val.
Penktadieniais nuo 14.00 val. iki šeštadienio 23.00 val.
Teikiama anoniminė psichologinė pagalba telefonu.
Jaunimo linija Vilniuje – (8 800) 2 88 88
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–7.00 val.,
šeštadieniais ir sekmadieniais – visą parą.
Psichologinės pagalbos telefonas Vilniuje – (8 800) 2 00 02
Darbo valandos: darbo dienomis 13.00–20.00 val.
Teikiamos psichologo, psichoterapeuto konsultacijos, prireikus klientas siunčiamas konsultuotis su gydytoju. Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai.
Psichologinės pagalbos telefonas Kaune – (8 800) 7 62 60
Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai.
Jaunimo linija Kaune – (8 800) 7 72 77
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–19.00 val.,
šeštadieniais ir sekmadieniais 13.00–19.00 val.
Jaunimo linija Klaipėdoje – (8 800) 6 63 66
Darbo valandos: kasdien 17.00–6.00 val.
Teikiama anoniminė psichologinė pagalba jaunimui, budi savanoriai konsultantai.
Paguodos telefonas Klaipėdoje – (8 800) 6 07 00
Darbo valandos: kasdien 20.00–6.00 val.
Teikiama psichologinė pagalba telefonu. Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai.
Anoniminė psichologinė pagalba telefonu Šiauliuose – (8 800) 1 11 11
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–21.00 val.
Teikiama anoniminė psichologinė pagalba telefonu. Budi savanoriai konsultantai.
Jaunimo linija Marijampolėje – (8 800) 7 10 10
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–19.00 val.,
šeštadieniais ir sekmadieniais 13.00–19.00 val.
Teikiama psichologinė pagalba telefonu. Budi savanoriai konsultantai.
,,Bendraamžių linija“ Druskininkuose – (8 800) 2 33 00
Darbo valandos: kasdien 16.00–21.00 val.
Psichologinės pagalbos telefonas Alytuje – (8 315) 7 22 24 begin_of_the_skype_highlighting (8 315) 7 22 24 end_of_the_skype_highlighting
Darbo valandos: 18.00–1.00 val.
Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai.
„Paguodos telefonas“ Panevėžyje – (8 45) 50 06 95 begin_of_the_skype_highlighting (8 45) 50 06 95 end_of_the_skype_highlighting
Darbo valandos: penktadieniais nuo 20.00 val. iki pirmadienio 8.00 val.
Budi savanoriai konsultantai.
