Išprotėję?
Ir tik neapsigaukite: jie dar tik pradeda. Gruodžio 28 dieną, kai Pchenjane vyksta Kim Jong Ilo laidotuvės, rekordinės masės išėjo į gatves – tiek raudų vienoje vietoje dar nebuvo. Jau ketvirtadienį, po laidotuvių ceremonijos, vyks masinis Kim Jong Ilo atminimo mitingas, kuriame susirinks mažiausiai 100 tūkstančių žmonių, todėl Šiaurės Korėja gali sumušti visų laikų raudų rekordą. Pasauliui stebint neįtikėtinus vaizdus iš Šiaurės Korėjos, neišvengiamai iškyla klausimas: ar šie žmonės – išprotėję?
Kim Jong Ilo laidotuvės (nuotr. SCANPIX)
Juk tie patys žmonės gyveno toje pačioje šalyje, kur dešimtys (jei ne šimtai) tūkstančių mirė nuo bado dešimto dešimtmečio pradžioje dėl jų Didžiojo Vado vykdytos absurdiškos ekonominės politikos. Žmonės kasdien vaikščiojo gatvėmis, matydami lavonus. „Kiekvienas suprato, kas vyksta“, – teigia Kim Shin Yongas, pabėgęs iš Šiaurės Korėjos 2002 metais. Bet negi dabar šie žmonės nesupranta, kad tūkstančiai jų giminaičių yra uždaryti slaptuose šalies kalėjimuose? Kaip ten bebūtų, visi jie atėjo išreikšti savo liūdesį dėl vadovo, kuris be jokių kalbų patektų į žiauriausių visų laikų diktatorių sąrašą, mirties.
Kodėl?
Kodėl jie tai daro? Atsakymas, kaip ir viskas Šiaurės Korėjoje, yra komplikuotas. Daugelis psichologų, žvelgiančių į tai, kas vyksta Šiaurės Korėjoje, teigia, kad ašaros yra tikros, nesuvaidintos. Išauginti izoliacijoje ir visą savo gyvenimą maitinti asmenybės kulto propaganda, žmonės gali būti iš tiesų palaužti ir apimti žiauraus sielvarto, sužinoję, kad jų lyderis prisijungė prie savo tėvo Kim Ir Seno pomirtiniame pasaulyje. Scottas Atranas, psichologas iš Mičigano universiteto, teigia, kad Šiaurės Korėjos žmonės nuo pirmosios savo dienos buvo įtikinti, kad absoliučiai viskas, ką jie turi, atkeliavo iš jų Lyderio: „Jie paprasčiausiai nesuvokia alternatyvių realybės formų“. Ir toks reiškinys nėra unikalus. Tam tikro amžiaus kinai puikiai prisimena, kas vyko jų šalyje, kai 1976 metais mirė Mao Zedongas – daugelis kinų buvo visiškai šokiruoti, kad jų Tėvo nebėra.
Per parą Kim Jong-ilui pagarbą atidavė virš 5 milijonų korėjiečių (nuotr. Elta)
Siekia naudos ir bijo
Tačiau yra ir kitų faktorių. Kaip savo knygoje „Psichologija šiandien“ teigia psichiatrė Jane Bolton, „dėl ašarų gali kilti nemažai nesusipratimų“. Šiaurės Korėjoje tai išties yra tiesa. Cheong Seong Changas, ilgametis Šiaurės Korėjos stebėtojas Seule, pažymi, kad vidurinės klasės partijos pareigūnai gali būti paaukštinti, jei bus pastebėta, kad jie raudoja stipriau už kitus.
Na, o kas nutinka kitiems – tiems, kurie yra per daug „kvaili“ ir viešai verkti atsisako? Ekspertai teigia: jei patekai į raudojančiųjų grupę, geriau taip pat raudok, ypač jei šalia yra kamerų. Jei tu nesi šokiruotas žinių ir neverki, gali patekti į bėdą.
Per parą Kim Jong-ilui pagarbą atidavė virš 5 milijonų korėjiečių (nuotr. Elta)
Na ir žodį „gali“ iš paskutiniojo sakinio galima būtų ir eliminuoti. Ne paslaptis, kad Šiaurės Korėjoje egzistuoja platus šnipų ir informatorių tinklas, palyginti su kurio net KGB turbūt atrodytų kaip mėgėjai. Toks faktas, kad žmonės masiškai gedi, net nepaisant to, ką patys patyrė, kas yra masinis badas, tik įrodo, kokie jie yra įbauginti.
