Žinomą teatro ir kino aktorių Sakalą Uždavinį gerbėjai netrukus išvys ir šokių aikštelėje. LNK televizijos rengiamame projekte „Kviečiu šokti“ aktorius pasirodys kartu su profesionalia šokėja Viktorija Engelhardt-Bajor. S. Uždavinys neslėpė, jog anksčiau šokiais ne tik nesidomėjo, bet ir sąmoningai jų vengė.
Ar projekto organizatoriams teko jus ilgai įkalbinėti šokti?
Ir taip ir ne. Sutikau ne iš karto, nes žinojau, kad pirmiausiai turi suplanuoti kitus darbus: žinojau, kad teks repetuoti vieną didelį spektaklį, reikėjo derinti darbą kituose šiuo metu rodomuose spektakliuose. Nenorėjau į šį reikalą veltis aklai, tad kalbėjausi su kolega Gyčiu Ivanausku, mat pats anksčiau vykusių šokių projektų nesekiau. Tuomet kai Gytis pats dalyvavo šokių projekte, mes kartu repetavome spektaklį, tad mačiau kaip jam sunku. Žinoma, Gytis negalėjo būti vertinamas neutraliai, juk yra šokėjas, to apie save pasakyti negaliu.
Kaip reagavo šeimos nariai, sužinoję, kad esate kviečiamas į šokių projektą?
Žmona visuomet palaiko bet kokias iniciatyvas, susijusias su mano darbu. Bet kuris artistas, sakydamas, kad jam nesinori viešumos, nebus visiškai nuoširdus. Viešumas – mūsų profesijos dalis, artistas dirba žiūrovui.
Ar anksčiau mėgote šokti?
Ne, niekada. Visuomet vakarėliuose stengdavausi išvengti šio užsiėmimo, nebūdavau nei pirmas, nei trečias, kuris veržtųsi demonstruoti savo šokių sugebėjimus. Man tai labai rimtas ir atsakingas iššūkis. Mane labiausiai domina ne rezultatas, o pats procesas, nes yra daugybė momentų, kuriuos tenka įveikti savyje, kad pastangos imtų duoti rezultatų. Profesionalu tapti nemanoma, bet norisi nors kiek pažinti šokį, suvokti judesių principus. Su projekto kolegomis kalbėdami juokavome, kad šiuo metu jau esame išmesti iš skrendančio lėktuvo su parašiutais ir tik kritimo eigoje mums yra aiškinama, kuria virvutę kaip reiktų traukti, kad parašiutas išsiskleistų.
Kiek valandų per savaitę planuojate skirti šokių repeticijoms?
Kiek įmanoma daugiau. Repeticijas aš veikiau vadinčiau treniruotėmis. Iš pradžių treniruotė trukdavo apie pusantros valandos ir net ne dėl fizinio nuovargio, bet buvo sunku būdavo ištempti ilgiau, nes pati galva atsisakydavo veikti. Dabar treniruojamės apie tris valandas, stengiamės susitikti kasdien be poilsio dienų.
Sakalas Uždavinys su partnere (ELTA nuotr.)
Ar jau pajutote pirmuosius kojų skausmus?
Kojų ir nugaros skausmas jau tapo nuolatine būsena. Dar nebuvo taip, kad ryte atsibudęs negalėčiau pakrutėti ir norėčiau skambinti ir sakyti, kad sergu, bet smarkiai padidėjęs fizinis krūvis jaučiamas.
Dažnai porose kyla įvairių nesutarimų, yra buvę atvejų, kai žmonės dėl to apskritai atsisako dalyvavimo projektuose. Kaip sekasi sutarti su šokių partnere?
Viktorija yra tikra profesionalė, puikiai išmano šokį, darbą su partneriu. Kaip mokytoja ji yra reikli, bet išmintinga: niekada nereikalauja neįmanomų dalykų, tačiau kas nors truputėlį „virš įmanomo“ visuomet sugebės išspausti.
Kaip manote, ar bus tarp projekto porų konkurencija?
Projekte dalyvauja labai skirtingi, žaismingi ir kūrybingi žmonės, o konkurencija gali būti tik tuomet, kai žmonės kažko nepasidalija. Tikiu, kad persirengimo kambarių užteks visiems ir nepradėsime iš anksto pjaustyti dar nenušauto briedžio.
Kai nesifilmuojate, nerepetuojate teatre ir nešokate, kaip leidžiate laisvalaikį?
Labai mėgstu būti prie jūros, pasižiūrėti gerą filmą ar paskaityti kokią knygą. Tikrai nelaikau savęs labai dideliu skaitytoju, tad kartais į rankas pasiimu ir laikraštį. Auginame medžioklinį šunį, tad labai smagu su juo pasivaikščioti miške. Žinoma, gyvūnui reikia per dieną „nutipenti savo kilometražą“, šiame procese dalyvauju, kai galiu, bet dažniausiai tuo rūpinasi žmona.
