kad maskoliams nebudinga ka nors suvokti kitaip, nei jie isitikine. Nepagalvos i prieki, nors plysk. Mename SSSR-komunistine maskoliskaja imperija-tada irgi jie garsiai ir viesai saipesi is viso pasaulio. SSSR neliko, pasaulis sukasi toliau, naujo zmogaus-sovetskogo cheloveka-nepavyko sukurti. Nors smegenis isoperavo... Taigi, paziuresim kai dugna desim su tom sankcijom...

Įdomių pasvarstymų Eglė Samoškaitė sudėliojo rašinyje pas delfistus "Priežastis, kodėl V. Putinas, žiūrėdamas į europiečius, leipsta juokais"

KOMENTARAS STRAIPSNIUI

Ir interviu su Alvydu Jokubaičiu gavosi gan prasmingas. Jei atsiliepti į rašinio pavadinimą, tai atsakymas galėtų būti paprastas. V.Putinas leipsta juokais iš europiečių todėl, kad pats savęs tokiu nelaiko. Netgi negali to daryti, nes visa jo kagėbistinė mokykla ir Rusijos imperijos besireiškiantis fašizmas yra labai toli nutolę nuo europinių suvokimo standartų.

Iš kitos pusės pažvelgus nesunku pastebėti, kad Europos šalys gerokai pasimetusios, susidūrusios su tokiu agresyviu monstru. Visos kalbos apie tai, kad ES pernelyg greitai plėtėsi sietinos su tuo, kad tas plėtimasis buvo labiausiai nukreiptas į Rytus. Net galingai VFR sunkiai sekėsi įtraukti į europinę vėžę VDR, kurios visuomenė jau buvo gavusi rimtą komunistinės ideologijos smūgį į paširdžius. Įsiliedama į Vakarus VDR atsitempė su savimi ir KGB partnerius iš Stazi, kurie tik pritilo .bet niekus nepradingo ir su savo "stukačių" sistema, kuriai galimai nuosekliai talkina Kremlius, toliau gali daugiau ar mažiau įtakoti visuomenę. Kitose Varšuvos karinio blogo šalyse išliko analogiškos problemos, todėl nenuostabu kad tokių įtakų veikiami rinkėjai išrenka į Europarlamentą nemažą dalį labai įtartinų ir keistai veikiančių europarlamentarų. Tai yra tokių, kurie vos nenusveria į kairę viso Europarlamento. Beje, atskirais balsavimo momentais tai jiems netgi pavyksta padaryti. Nereikia manyti, kad tik Lietuva sugeba deleguoti ir tokius visokius marginalus. Manau, kad nuo tos "ligos" nesame pasveikę ir vėl galime išrinkti visokius "uspaskichus", "paksus", "imbrasus" ar "tomaševskius". Netgi socialdemokratas Justas Paleckis o tuo labiau intelektualusis Leonidas Donskis tokioje kreivoje kompanijoje atrodo gerokai padoriau. Pastarasis, berods, atsisako bolotiruotis EP rinkimuose...

Galima neabejoti, kad Krymo okupacija ir tolesni V.Putino veiksmai ne tik pažadino, bet ir gerokai sukrėtė ES ir kitas demokratines žemyno šalis. Tačiau tas sukrėtimas gerokai atmieštas ekonominiu energetiniu pragmatizmu. Atstumas tarp ES šalių politine ir ekonomine prasme nuolat mažėja. Net ir su įtarimu paminėta Portugalija žada savo naikintuvus į Baltijos šalių erdvę atsiųsti. Lengviau Jungtinėms Valstijoms, kurios tokios pragmatizmu dvelkiančios problemos tiesiogiai beveik neturi. Leipti juokais gali ne tik V.Putinas, bet ir jo "sistemos bitelė" ekspremjeras Gerhardas Šrioderis, kuris taip pat prisidėjo prie energetinių Gazpromo čiulptuvų įrengimo. Galima net ir papokštauti, kad Rusija ir V.Putinas tai Gazpromas ir atvirkščiai. Tačiau, nors ir kaip Rusijos "caras" bando nutaisyti smagų veidą ir mėtytis visokiais, jam įprastais pašmaikštavimais, ramu jam būti negali. Nemanau, kad jis tiksliai pasvėrė savo aplinkos netektis pragmatizme, kurios artėja prie jo paties milijardų. Ore bręsta mintis, kad Vladimiro artima aplinka gali jį išduoti. Gal net staiga. Istorija panašių faktų žino. Kartais tokios bylos sprendžiamos vietoj, kartais pasiekia net Niurnbergą, tačiau pabaigos būna analogiškos. V.Putinas "rodo dantis" Ukrainoje ir ne tik. Jis mato savo aplinkos jam skirtas palankias šypsenas. Kada jos taps rūgščios gali net nespėti pastebėti...