Kaip sugeba šios moterys su aukštakulniais netgi bėgioti? Taip stebisi po Sibiro miesto gatveles vaikštinėjančios vokiečių turistės, kai jas paveja ir pralenkia vietinės damos ant aukštakulnių, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“.
Apsilankiusios Maskvoje, Rygoje ar Budapešte vokietės pasakoja apie vietines gyventojas kaip neregėtas įdomybes: „Neįtikėtina, kaip jos sugeba pabrėžti savo moteriškumą“.
Tuo tarpu, kai į Vokietijos „Gucci“ parduotuvę apsipirkti atėjusios rusės paklausi apie Vokietijos moterų aprangos ypatumus, ji taip pat turi kuo stebėtis.
„Vokietės nesirūpina savo išvaizda, yra pilkos ir neišsiskiriančios“, - sako brunetė su milžiniškais akiniais nuo saulės, ieškanti aksesuaro, tinkančio prie jos rankinės.
Moteris nenori prisistatyti, pasako tik tiek, jog jai yra 30 metų, o į Vokietiją ji atvyko prieš šešerius metus, todėl ir pati vis dažniau renkasi džinsus ir žemakulnę avalynę.
„Nuo to laiko, kai gyvenu čia, pradėjau mažiau laiko skirti savo išvaizdai“, - atsiprašinėja ji.
Grožis - tai ir išorė
Ši „Gucci“ parduotuvėje apsilankiusi moteris atspindi buvusiose Rytų bloko valstybėse vyraujantį moters grožio supratimą.
Kuo toliau į Rytus nuo Vokietijos, tuo daugiau pastangų įdedama grožiui sukurti. Nepriekaištingas manikiūras, išpešioti antakiai, įdegusi oda, puikus makiažas ir šukuosena - tai standartinis reikalavimas išvaizdai. Ten grožio saloną galima pamatyti ant kiekvieno kampo.
Tuo stebisi ir viena Vokietijos lingvistė, kurį laiką dirbusi dėstytoja Vengrijos universitete: „Praėjus kuriam laikui pradedi reguliariai lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Neįsivaizduojama, jog čia, kaip Vokietijoje, būtų galima pora savaičių vaikščioti su ataugusiomis dažytų plaukų šaknimis“.
Galima teigti, jog toks rūpestis savo išore yra nulemtas paviršutiniško perfekcionizmo. Ar tiesiog yra meilės sau išraiška, kaip aiškina kosmetologė Inga Pjatigorsky, neseniai Berlyne atidariusi savo grožio saloną.
„Puoselėdamos savo grožį rusės susikuria sau šventę“, - sako ji. Ponia Inga tai sieja su tradicijomis: jau XIX a. Rusijos miestiečiai didelį dėmesį skyrė šventinei aprangai.
Sovietų sąjungoje taip pat buvo galima tai pastebėti: norintys, kad juos aptarnautų geresniame restorane, turėjo atitinkamai apsirengti. Net ir einant į kiną buvo rengiamasi šventiškai.
Kas šešis mėnesius nauja šukuosena
43 metų kosmetologės I. Pjatigorsky paklausus, ar toks rūpinimasis savo išvaizda nekainuoja per daug pastangų, ji atsako: „Vokietės per mažai laiko skiria savo išvaizdai. Joms labiau rūpi, kur kiti parkuoja savo automobilius, ar ką svetimi vaikai išdarinėja prie parduotuvių kasų“.
Keturių vaikų motina turi savo paaiškinimą, kodėl buvusiose Rytų bloko šalyse grožio kultas yra toks svarbus. „Kadangi tuo metu buvo ne taip lengva buvo įsigyti naujų drabužių, tapo svarbu prižiūrėti savo veidą ir rankas“, - aiškina ji.
Sovietų sąjungoje buvo sudėtinga nusipirkti gražesnį drabužį. Madingesnius rūbus buvo galima įsigyti vadinamose valiutinėse parduotuvėse ar juodojoje rinkoje, kartais jų atsiųsdavo užsienyje gyvenantys giminaičiai. Dėl tokio deficito mada tapo labai svarbi.
„Apie automobilius ar namus kaip statuso simbolius negalėjo būti net kalbos, todėl tokią reikšmę įgijo kailiniai paltai“,- aiškina kultūros istorikė Anna Tikhomirova, kuri savo disertacijoje lygino moterų madą Sovietų sąjungoje ir DDR.
Anna Tikhomirova, Brendos Strohmaier nuotr.
„Ir šiandien buvusioje SSRS laikoma: „Kuo brangesnis drabužis, tuo aukštesnis socialinis statusas“, - sako ji.
Klasikinis pokštas
Ypač 1990-ais rinkoje buvo ypač jaučiamas pamišimas.
Apie tai pasakojamas toks anekdotas: Kalbasi du naujieji rusai. Vienas klausia: „Kur pirkai savo kaklaraištį?“. Kitas atsako: „Parduotuvėje ant kampo. Kainavo tik 200 dolerių“. „Ar tu kvailas, parduotuvėje priešais mačiau tokių pačių kaklaraiščių už 500 dolerių“.
Toks pokštas šiais laikais tiktų ne tik Rytų bloko šalių vyrų, bet ir moterų garderobui apibūdinti. „Vyrams taip pat svarbu, ką rengiasi moterys“, - sako A. Tikhomirova. „Moterys stengiasi patikti. Ir tai neturi nieko bendro su romantika. Jos tiesiog tikisi susipažinti su kuo turtingesniu vyru“.
Kaip rodo statistika, tai nėra itin lengva užduotis. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje yra 59 metai, vidutiniškai jie gyvena 13 metų mažiau nei moterys. Todėl savo grožį puoselėjančios moterys neretai turi tenkintis ne itin jai į porą tinkančio vyriškio draugija, aiškina tyrinėtoja.
Tačiau rusiška seksuali išvaizda, kurią propaguoja daugybė žurnalų moterims, kažin ar yra moteriškumo šventė. Priešingai, sako A. Tikhomirova: „Tai byloja apie nevykusią emancipaciją. Moterys turi ne tik daryti karjerą, bet ir tuo pačiu metu itin seksualiai atrodyti bei sulaukusios tam tikro amžiaus būtinai ištekėti“.
„Vokiška mada yra graži ir patogi“
A. Tikhomirova savo išvaizda Bielefelderio universitete tikrai nekrenta į akis: „Manau, jog vokiška mada yra graži ir patogi, nes savo moteriškumą vokietės išreiškia subtiliau ir natūraliau, ne taip agresyviai ir demonstratyviai“.
Tačiau Anna sako pažįstanti moterų, kurios teigia, jog aukštakulnius nešiojančios ne todėl, kad atkreiptų vyrų dėmesį, o todėl, jog taip jos tiesiog geriau jaučiasi.
Kai rusės su aukštakulniais vaikšto ir į darbą, vokietės tyliai galvoja: „Su tokiais bateliai galėčiau nueiti tik nuo taksi iki restorano“.
Ir: „O ką apie tai pasakytų ortopedas?“
Tuo tarpu Rusijos moterys kontraargumentuotų: „Vokietės kartais tiesiog per daug galvoja apie savo sveikatą“.
