Žiemą, kai dėl sniego kelių dangos ženklinimo gali nesimatyti, specialistas rekomenduoja visada vadovautis kelio ženklais, o jų nesant – elgtis taip, lyg būtumėte šalutiniame kelyje. Ir būtinai nepamiršti rodyti posūkių. „Pagal KET, net ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius. Ekstrasensų gatvėse ir aikštelėse nedaug, taigi nereiktų tikėtis, kad kiti vairuotojai žinos, kaip planuojate manevruoti, o rodant posūkius, išvengsite nesusipratimų. Tiesa, posūkius reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga“, – primena A. Žiukelis. Pasak jo, vairuotojai stovėjimo aikštelėse ne tik pamiršta elementarią eismo kultūrą užlįsdami prieš nosį galbūt lėčiau, tačiau tvarkingai automobilį statančiam vairuotojui, bet ir neretai nepaiso greičio apribojimų, nežiūri vietų suskirstymo, nepaiso įvažiavimo ar išvažiavimo ženklų, o pamatę netoliese esančią laisvą vietą nusprendžia ignoruoti ir vadinamąją „plytą“. „Visi šie veiksmai – realūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tarkime, visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 kilometrų per valandą, tačiau jo laikosi tikrai nedaugelis. O juk greičio viršijimas, ženklų nepaisymas, posūkio signalo nerodymas manevruojant užtraukia baudas. Norint greičiau apsipirkti, kyla pagunda važiuoti prieš eismą, siekiant kuo greičiau „įkišti“ savo automobilį į atsilaisvinusią vietą. Nors prekybos centrų prieigose važiuojama sąlyginai negreitai, tačiau grūstys ir konkurencija lemia sumaištį ir skubą“, – primena BTA ekspertas. Užsimirštantiems ir galvojantiems, kad nieko tokio, nes vis tiek niekas nepastebės, derėtų prisiminti, kad dauguma aikštelių yra filmuojamos vaizdo kameromis, todėl pažeidėjus sugauti nėra sudėtinga.
Prekybos centrų valdytojai vis labiau rūpinasi infrastruktūra bei investuoja į patogias ir erdvias stovėjimo aikšteles, tačiau pastebima, kad būtent jose vis dar atsiskleidžia tikroji eismo dalyvių kultūra bei temperamentas. Atrodo, kad vos įvažiavus į stovėjimo aikštelę daugeliui vairuotojų nustoja galioti ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir išsijungia elementarūs atsargumo instinktai, sako draudimo ekspertai. „Prekybos centrų aikštelės, ypač piko metu, tampa itin judriomis ir dėl to – pavojingomis eismo zonomis. Intensyvūs automobilių bei pėsčiųjų srautai lemia ir smulkių, itin neapdairių eismo įvykių gausą, ir daugybę nesusipratimų, kurių būtų galima išvengti paisant ženklų bei ženklinimo, o jų nesant – elementarios dešinės rankos taisyklės. Paradoksalu, bet net ir esant itin aiškiam ženklinimui, būtent čia dažnokai fiksuojami eismo įvykiai, kuriuose vairuotojai patys nesugeba išsiaiškinti, kas kaltas, tad tenka pasitelkti net ir policijos pareigūnus“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. Dažniausiai aikštelėse pasitaikantys eismo įvykiai – smulkūs susidūrimai, mašinų nubrozdinimai. Neretai fiksuojamos ir situacijos, kai automobiliai vienas į kitą atsitrenkia važiuodami atbuline eiga ar susiduria pamiršę dešinės rankos taisyklę. „Skubėjimas ir bandymas pastatyti automobilį nesant tikram, ar pakanka vietos, lemia automobilių nubrozdinimus, smulkius susidūrimus bei apgadinimus. Dažnai tokių įvykių žalos nėra didelės ir vidutiniškai siekia kelis šimtus eurų, tačiau sukelia nemažai nereikalingų rūpesčių. Juk pilnais pirkinių krepšiais skubant namo vargu ar norisi galvoti apie tai, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją“, – teigia specialistas. Pasak jo, pastaruoju metu prekybos centrų valdytojai vis labiau rūpinasi tiek geresniu eismo reguliavimu, tiek ir infrastruktūra aikštelėse: įrengiami kelio ženklai, braižomos krypčių judėjimą rodančios rodyklės, prieš perėjas įrengiami vadinamieji kalneliai. Taip pat įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės, ribojamas stovėjimo laikas, taip išvengiant „nelegalių“ automobilių statytojų. Tačiau eismo įvykių deklaracijų gausa rodo, kad tokios priemonės nėra pakankamos, kol patys vairuotojai nepaiso elementarių taisyklių. „Vis dar aktuali žanro klasika – mėginimas privažiuoti prie pat prekybos centro durų. Tada mašinos statomos ir neįgaliųjų vietose, ir specialiose šeimoms su vaikais pritaikytose zonose, ir ten, kur geltona juosta aiškiai rodo, kad automobilio čia palikti nevalia. Nors už tokius pažeidimus gresia realios baudos, tačiau tai vis tiek neatgraso nuo blogų įpročių“, – teigia A. Žiukelis.
Prekybos centrų valdytojai vis labiau rūpinasi infrastruktūra bei investuoja į patogias ir erdvias stovėjimo aikšteles, tačiau pastebima, kad būtent jose vis dar atsiskleidžia tikroji eismo dalyvių kultūra bei temperamentas. Atrodo, kad vos įvažiavus į stovėjimo aikštelę daugeliui vairuotojų nustoja galioti ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir išsijungia elementarūs atsargumo instinktai, sako draudimo ekspertai. „Prekybos centrų aikštelės, ypač piko metu, tampa itin judriomis ir dėl to – pavojingomis eismo zonomis. Intensyvūs automobilių bei pėsčiųjų srautai lemia ir smulkių, itin neapdairių eismo įvykių gausą, ir daugybę nesusipratimų, kurių būtų galima išvengti paisant ženklų bei ženklinimo, o jų nesant – elementarios dešinės rankos taisyklės. Paradoksalu, bet net ir esant itin aiškiam ženklinimui, būtent čia dažnokai fiksuojami eismo įvykiai, kuriuose vairuotojai patys nesugeba išsiaiškinti, kas kaltas, tad tenka pasitelkti net ir policijos pareigūnus“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. Dažniausiai aikštelėse pasitaikantys eismo įvykiai – smulkūs susidūrimai, mašinų nubrozdinimai. Neretai fiksuojamos ir situacijos, kai automobiliai vienas į kitą atsitrenkia važiuodami atbuline eiga ar susiduria pamiršę dešinės rankos taisyklę. „Skubėjimas ir bandymas pastatyti automobilį nesant tikram, ar pakanka vietos, lemia automobilių nubrozdinimus, smulkius susidūrimus bei apgadinimus. Dažnai tokių įvykių žalos nėra didelės ir vidutiniškai siekia kelis šimtus eurų, tačiau sukelia nemažai nereikalingų rūpesčių. Juk pilnais pirkinių krepšiais skubant namo vargu ar norisi galvoti apie tai, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją“, – teigia specialistas. Pasak jo, pastaruoju metu prekybos centrų valdytojai vis labiau rūpinasi tiek geresniu eismo reguliavimu, tiek ir infrastruktūra aikštelėse: įrengiami kelio ženklai, braižomos krypčių judėjimą rodančios rodyklės, prieš perėjas įrengiami vadinamieji kalneliai. Taip pat įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės, ribojamas stovėjimo laikas, taip išvengiant „nelegalių“ automobilių statytojų. Tačiau eismo įvykių deklaracijų gausa rodo, kad tokios priemonės nėra pakankamos, kol patys vairuotojai nepaiso elementarių taisyklių. „Vis dar aktuali žanro klasika – mėginimas privažiuoti prie pat prekybos centro durų. Tada mašinos statomos ir neįgaliųjų vietose, ir specialiose šeimoms su vaikais pritaikytose zonose, ir ten, kur geltona juosta aiškiai rodo, kad automobilio čia palikti nevalia. Nors už tokius pažeidimus gresia realios baudos, tačiau tai vis tiek neatgraso nuo blogų įpročių“, – teigia A. Žiukelis.
