„Respublika" vakar dienos numeryje su Generalinės prokuratūros vadovu Dariumi Valiu aiškinosi, ką visuomenei daryti, kai 67 proc. piliečių nepasitiki prokuratūros institucija. Generalinis prokuroras paaiškino kartu su kolegomis iš visų jėgų besistengiąs atkurti tą pasitikėjimą ir priminė, kad kiekvienas pilietis privalo atminti, jog gyvena teisinėje valstybėje, taigi savo teisingumą privalo įrodyti teisme, ne gatvėje. Ironiška, bet teismų sistema dar labiau nepasitikima nei prokuratūra.
Lemia ne tik teisėjų klaidos
Praėjusią savaitę skelbtais naujausiais kompanijos „Baltijos tyrimai" duomenimis, teismais nepasitiki net 70 proc. visuomenės. Kaip tikėti, ar teisingai teismas nusprendė, kai tokia žmonių nuomonė? Šiandien „Respublika" to klausia Teismų tarybos pirmininkės Laimos GARNELIENĖS.
–Nežinau, kas paveikia, kad tokie žemi teismo reitingai. Šis procesas nekinta jau keletą metų. Nežinau, kodėl tokia visuomenės nuomonė. Sakykime, jei visuomenės apklausa būtų tokia –kodėl jūs taip manote apie teismus? Sužinojus, kodėl taip mano, būtų galima reaguoti ar ką nors keisti.
–Tačiau vis vien nujaučiate tokio nepasitikėjimo priežastis?
– Paveikia ir ilgas bylų nagrinėjimas. Žmonės ne visada supranta teismo sprendimus. Žmonėms reikėtų paaiškinti sprendimus kuo aiškesne teisine kalba.
–Gal ir tai, kad vienos pakopos teismas priima vienokį sprendimą, o kitos pakopos teismas radikaliai priešingą, irgi mažina teismų autoritetą? Be to, pakopų sistema pati ilgina bylų išnagrinėjimo laiką.
–Tam ir reikalinga pakopinė sistema, kad ištaisytų klaidas. Dažniausiai susiduriame ne su teisėjų klaidomis, bet su įstatymų netobulumu, įstatymo taikymo problemomis.
– Ar toks menkas visuomenės pasitikėjimas emociškai nepaveikia teisėjų? Juk nemalonu dirbti institucijoje, kuria atvirai nepasitikima?
– Teismas privalo dirbti bet kokiomis sąlygomis. Aišku, reitingams turi įtakos ir ažiotažas dėl tam tikrų bylų ir teismas dėl to kaltinamas. Teismas visada lieka kaltas, nors gali tai būti ir prokuratūros, ir ikiteisminio tyrimo klaidos. Pavyzdžiui, civilinėse bylose labai svarbu, kaip yra pradedama byla. Būna, kad byla pradedama ne tuo pagrindu. Ne taip pateikiami ieškiniai. Susiduriame su advokatų kvalifikacija. Žmonės priversti antrą kartą kreiptis į teismą, kad byla būtų pradėta kitu pagrindu. Žmonės gaišta laiką ir piktinasi.
–Ar tikitės, kad kada nors teismų reitingai ims augti?
– Visą laiką reikia galvoti optimistiškai. Mano nuomone, žemus reitingus lemia ne tik tam tikros teismų klaidos, bet ir tam tikras negatyvus viešas kalbėjimas, skelbiama informacija. Nežiūrėkime taip įtariai. Aplinka irgi daro įtaką. Jeigu vaikui nuolat sakysi, kad jis blogas, tai ir bus blogas. Jei visą laiką kalbėsime apie valstybę, kad ji bloga, tai ir atrodys, kad bloga.
–Bet ugniagesių gelbėtojų reitingai visada aukšti, nors gaisrų Lietuvoje netrūksta, o valstybėje daug ko trūksta. Nepaisant nieko, ugniagesiais gelbėtojais žmonės net labai pasitiki. Kodėl taip skiriasi patikėjimas teisėjais ir ugniagesiais gelbėtojais. Nors ir vieni, ir kiti gyvena ir dirba toje pačioje Lietuvoje?
–Ką padarysi, jei taip skiriasi!
Nuomonę formuoja kastos uždarumas
Vis dėlto 70 proc. nepasitikėjimas nėra menkas. Ką daryti? Ar toks didelis nepasitikinčiųjų procentas nepavojingas teisinei valstybei? „Respublika" klausė signataro, teisininko Egidijaus BIČKAUSKO.
–Kaip vertinu tokį didelį nepasitikėjimą teismais? Blogai! Ką daryti? Recepto norite? Matyt, yra šiokio tokio pagrindo teismais nepasitikėti. Nepulsiu neigti. Bet teisinė valstybė –tai dar nebūtinai demokratinė valstybė. Jei neklystu, buvo ir hitlerinė Vokietija teisinė valstybė. Tai reiškia, kad viskas toje valstybėje buvo reglamentuota įstatymais ir viskas veikė pagal įstatymus. Pas mus, Lietuvos valstybėje, reglamentavimo net per daug, tik žmogiškumo gal kartais nėra per tą reglamentavimą. Bet tai jau iš kitos operos. Teisėtumas yra, bet teisingumo trūksta. Tarsi ne taip turėtų būti. Aš kaip teisininkas neneigčiau, kad net ir teisėtumo kartais trūksta.
–Ir žmonės tai intuityviai jaučia?
– Žmonės linkę suabsoliutinti. Bet negalime neigti, kad nepasitikima teismais. Imkime elementarią civilinę bylą. Visada joje bus viena pusė, kuri liks nepatenkinta.
–Bet yra žmonių, kurie niekada nesiteisė jokiose byloje, tačiau vis vien teismais nepasitiki!
– Žmonių nuomonei įtaką daro ir pačios teismų sistemos, netgi teisininkų kastos, nebijau tokio žodžio, uždarumas. Daug paslapčių, kur jų nėra. Viskas pasilieka po šydu, daug neaiškumų. Nenoriu eskaluoti garsiosios Kauno pedofilijos bylos, ne toks mano noras, bet ji kaip buvo tamsus miškas, taip ir pasiliko tamsus miškas. Teismas priėmė sprendimą –mes nepasakysime nieko.
–O kol aiškiai neatsakyta į visuomenės klausimus, pasitikėjimas teismais tikrai nedidės.
– Visiškai sutinku. Plačiajai visuomenei liko neaišku, o toje pačioje byloje liko nemažai prieštaravimų. Per visą tų prieštaravimų chaosą, per uždarumą visuomenė lieka nesupratusi ir nepasitikinti.
Visuomenei reikia paaiškinimų
–Tai ką daryti?
– Aš skeptiškai žiūriu į prisiekusiųjų teismą, nes labai daug būtų problemų, bet, manau, pribrendo reikalas į tą patį teisminį procesą tam tikromis formomis įtraukti visuomenę. Neįtraukus visuomenės, atskirtis tarp jos ir teismo tik gilės. O kokiu būdu įtraukti visuomenę –reikia tartis. Su visuomene. Kiekvienoje byloje būtų naivu tikėtis, o ir lėšos būtų be reikalo eikvojamos. Bet rezonansinėse bylose būtina įtraukti garbingus, žinomus žmones neteisininkus, kuriais žmonės pasitiki. Ir kurie duotų žmonėms savo paaiškinimus.
–Reikėtų paskubėti, nes kuo toliau, tuo labiau mažės asmenybių, kuriomis visuomenė dar pasitikės.
–Reikia mums atgauti pasitikėjimą. Nes ir nauju Seimu, kai išrinks, nepasitikės.
–Pirmą dieną dar pasitikės. Tik antrą dieną jau mažiau pasitikės. O po mėnesio –dar mažiau.
– Lygiai tas pats su mūsų teisine sistema. Pirmoje vietoje neigiamą žalą daro neviešas procesas, ištisos paslaptys. Daromos paslaptys ten, kur jų neturėtų būti. Pats buvau ir prokuroras, ir tardytojas, žinau, kad vieną kitą paslaptį išlaikyti reikia, bet visą bylą absoliučiai įslaptinti –jokiu būdu. Pagrindinis būtinas dalykas –viešumas ir paaiškinimas visuomenei. Nes valstybė yra žmonių susitarimo reikalas. Žmonės susitaria, kad laikysis tam tikrų taisyklių, bendrabūvio normų, įstatymų ir taip toliau. Susitarėme, kad nesiimsime vendetos, nevykdysime linčo teismų. Bet jei didžioji dalis žmonių, tarkime, 70 proc. gyventojų, jau mano, kad taisyklės veikia prieš juos, tai labai grėsminga ir pavojinga. Jei 70 proc. žmonių nepasitiki tuo, dėl ko tarpusavyje susitarė, dėl to, ką nutarė perduoti teismų institucijai, tai labai pavojinga. Valstybei.
Olava STRIKULIENĖ
