„Visiems vaistams, tiek brangiems, tiek pigiems yra taikomi tie patys kokybės reikalavimai, veikliosios medžiagos kiekis yra tas pats ir jie gydo lygiai taip pat“, - žurnalistams trečiadienį viename Vilniaus restorane sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Garolienė.
Pernai vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo išleista beveik 213 mln. eurų, o šiemet šioms reikmėms numatyta maždaug 218 mln. eurų.
Pigesni vaistai pasiteisina?
2015 metais atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė rodo, kad pernai pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. VLK direktoriaus pareigas laikinai einančio Gintaro Kacevičiaus teigimu, jei visi pacientai būtų rinkęsi pigesnius vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, priemokų suma būtų dukart mažesnė.
K.Garolienė teigė, kad ekonomiškai stipriose šalyse yra vartojama daugiau pigesnių vaistų nei silpnesnėse valstybėse.
„Siūlau ir mūsų pacientams elgtis taip, kaip elgiasi turtingų šalių pacientai“, - sakė ji.
„Gydo ne pagalbinės medžiagos, gydo ne pakuotės spalva, ne tabletės spalva, ne tabletės forma, tačiau gydo vaisto veiklioji medžiaga, tiek brangiuose, tiek pigiuose vaistuose“, - pridūrė VLK atstovė.
Kodėl naudinga pirkti pigius vaistus?
Tuo metu sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas teigė, kad pacientų pasirinkimas pirkti pigesnius vaistus būtų naudingas ir pačiai sveikatos apsaugos sistemai, nes tokiu būdu ilgainiui mažėtų ir brangesnių vaistų kaina.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 1,2 mln. pacientų vartoja kompensuojamuosius vaistus. Apie 400 tūkst. tokių pacientų yra vyresni nei 65 metų. Jiems skirtų vaistų kompensavimui pernai buvo išleista apie 77 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
