Nors visi žino, kad sveikiausia maitintis subalansuotai, kuomet organizmas gauna reikiamą angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį, dauguma žmonių vengia daug angliavandenių turinčių produktų. Tiesa tokia, kad cukrus, išsiskiriantis iš angliavandenių, – vienas svarbiausių jūsų kūno „degalų“. Cukrus lengvai pasisavinamas daugumos organų ir audinių, jo galima gauti dideliais kiekiais ir tai tinkamiausi „degalai“ smegenims bei raumenims.
Gliukozės šaltinis
Iš valgomo maisto gauname gliukozę, kuri per žarnyno sieneles patenka į kraują. Paprasti angliavandeniai (monosacharidai) randami vaisiuose ir pieno produktuose, o sudėtiniai (polisacharidai) – pagerintuose ir perdirbtuose produktuose, tokiuose kaip makaronai, balta duona ir kepiniai. Vienas didžiulis skirtumas tarp šių dviejų angliavandenių tipų – kaip greitai jie paverčiami gliukoze ir patenka į kraują. Paprastuosius angliavandenius kur kas lengviau suskaidyti, todėl jie į kraują patenka greičiau nei sudėtingieji.
Paprastieji angliavandeniai
Nors abiejų tipų angliavandeniai galiausiai patenka į kraują, jie labai skiriasi vienas nuo kito ir gali turėti skirtingą poveikį sveikatai. Daugelis paprastųjų angliavandenių tipų, t.y. saldainiai, tortai ir pan., labai greitai patenka į kraują ir priverčia cukraus kiekį kraujyje staigiai šoktelėti. Kiti produktai, tokie kaip uogos, greipfrutai, obuoliai ir kriaušės, labiau rekomenduotinas angliavandenių šaltinis, nes organizmas juos virškindamas užtrunka ilgiau ir ne taip staigiai padidina cukraus kiekį kraujyje. Staiga išaugantis cukraus kiekis kraujyje labai pavojingas diabetu sergantiems žmonėms.
Sudėtiniai angliavandeniai
Sudėtiniai angliavandeniai nuo paprastųjų skiriasi struktūra: jie sudaryti iš angliavandenių grandinių. Organizmas, virškindamas polisacharidus, užtrunka ilgiau. Jų galima rasti daržovėse, duonoje su grūdais, ruduosiuose ryžiuose ir avižiniuose dribsniuose, kuriuose taip pat gausu skaidulų. Būtent struktūros ir skaidulų kombinacija sulėtina jų virškinimo procesą, tad gliukozė į kraują patenka lėčiau nei virškinant paprastuosius angliavandenius. Dėl šios priežasties minėtieji produktai – geresnis pasirinkimas diabetu sergantiems žmonėms, kurie stengiasi išlaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje.
Gliukozė – energija
Į kraują patekusi gliukozė yra organizmo „degalų“ – energijos – šaltinis. Esant normalioms sąlygoms, ją lengva pasisavinti ir panaudoti raumenų veiklai. Kraujyje cirkuliuojanti gliukozė – taip pat pageidaujamas energijos šaltinis smegenims. Organizmas, stengdamasis susitvarkyti su nuolat kintančiu gliukozės kiekiu kraujyje, taiko savo mechanizmus ir kontroliuoja cukraus lygį.
Gliukozės kiekio kraujyje stebėsena
Nors svarbu užtikrinti, kad organizmas turėtų pakankamai gliukozės energijai gaminti, būtina patenkinti nuolatines reikmes, kad organizme nebūtų per daug gliukozės ir susidarytų atsargos tiems atvejams, kai jos nebus gaunama pakankamai iš maisto. Trumpai bėgioti ar intensyviai vaikščioti kraujyje paprastai būna pakankamas gliukozės kiekis (valandai ar dviem). Tačiau bet kokia intensyvi ilgesnė veikla reikalauja papildyti gliukozės kiekį, pavyzdžiui, naudojant greito poveikio gelius, gėrimus arba sukauptas atsargas. Pagrindinis hormonas, kuris reguliuoja gliukozės pasisavinimą, yra insulinas. Jei trūksta insulino (I tipo diabetas), raumenims gali trūkti energijos net kraujyje esant pakankamam gliukozės kiekiui. II tipo diabetu sergantys žmonės kenčia nuo kitos problemos: jų organizme pakanka insulino, bet raumenys negali jo panaudoti. Tiek I, tiek II tipo diabetu sergančių asmenų situacija tokia pati: nors gliukozės kiekis kraujyje nepaprastai didelis, tačiau jų raumenims vis vien trūksta energijos.
Sukauptos gliukozės naudojimas
Normaliomis sąlygomis organizmas palaiko saugų gliukozės kiekį kraujyje, kuris svyruoja tarp 70–110 mg/dl. Jei kraujyje yra daugiau gliukozės, nei reikia organizmui, ji kaupiama kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Jei gliukozės kiekis kraujyje nukrinta žemiau sveiko kiekio (pavyzdžiui, bėgant maratoną), bus pradėta naudoti sukauptą gliukozę gaminant du hormonus: epinefriną ir gliukagoną.
Per mažo ir per didelio gliukozės kiekio kraujyje simptomai
Jei visai neseniai ilgai ir intensyviai vaikščiojote, bėgote maratoną, nuvažiavote didelį atstumą dviračiu ar užsiėmėte kita labai intensyvia veikla, kurį laiką galite jausti laikinus gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimo padarinius. Jei gliukozės kraujyje mažiau nei 70mg/dl (hipoglikemija), asmuo gali jausti didžiulį alkį, nuolatinį saldumynų poreikį, nervingumą ir susierzinimą, nerimą, mieguistumą, taip pat pagreitėja širdies plakimas, gali atsirasti depresija, galvos skausmai ir nemiga. Šią būklę galima lengvai pataisyti suvartojus kažką saldaus. Suvalgius 4–6 g daug gliukozės turinčio produkto, pavyzdžiui, saldainių ar vaisių, turėtumėte atgauti energiją po 20–30 minučių.
Iš kitos pusės, tokie simptomai kaip dažnas šlapinimasis, prastas matymas, aukštas kraujo spaudimas, didelis troškulys, nuolatinis silpnumo arba nuovargio pojūtis, burnos džiuvimas, neįprastas svorio praradimas, gali būti per didelio gliukozės kiekio arba hiperglikemijos ženklai. Hiperglikemija atsiranda, kai gliukozės kiekis kraujyje viršija 100 mg/dl, ir gali reikšti, jog vystosi diabetas. Jei jaučiate šiuos simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Šios būklės komplikacijos gali būti labai sudėtingos.