Nei giminių prašymai, nei teismo sprendimas neatšaldė argentinietės Editos Kasas (23 m.) romantiškų jausmų... savo sesers žudikui Viktorui Singolaniui (28 m.). Ji tapo jo žmona.
Ištekėjo už sesers žudiko
Kukli, vos 20 minučių trukusi vestuvių ceremonija įvyko Argentinos pietuose esančio Piko Trunkadės miestelio civilinės metrikacijos biure. Paprastai po tokios ceremonijos ir iškilmių jaunavedžiai leidžiasi povestuvinėn kelionėn, tačiau šiai porai tos kelionės dar teks ilgai palūkėti. Medaus mėnuo Editai ir Viktorui prasidės tik po ne mažiau kaip 12 metų – juk už Editos sesers dvynės Joanos nužudymą jaunavedys nubaustas 13 metų laisvės atėmimo bausme...
Ta vestuvių ceremonija sukėlė vietinių gyventojų pasipiktinimą.
Grupė įtūžusių vyrų ir moterų apsupo Piko Trunkadės metrikacijos biurą, apmėtė akmenimis, sugedusiais kiaušiniais ir pomidorais kalėjimo furgoną, kuriuo buvo atvežtas V. Singolanis. Jaunajai irgi teko slėptis nuo minios. Labiausiai įsiaudrinusius demonstrantus policija areštavo, o jaunikis iš metrikacijos biuro buvo išvestas per atsarginį išėjimą.
Vestuvių ceremonijoje dalyvavo tik V. Singolanio giminaičiai. Jaunosios giminės ir draugai šią ceremoniją ignoravo, o jaunosios motina sakė, kad daugiau niekad nebendraus su savo dukra.
Ažiotažas dėl šių vestuvių dar pernai kilo visoje šalyje. Jos ir turėjo įvykti pernai, bet abiejų dvynių motina Marselina Karmen Orelana teismo paprašė uždrausti tokias vestuves. Kol vyko teismo procesai, teisėjai taip ir buvo padarę, vis dėlto motinai nepavyko įrodyti, kad tokios vestuvės išvis negalimos. Moteris teisėjams sakė bijanti, jog ir antrąją jos dukterį V. Singolanis gali nužudyti. „Man netelpa galvoje... Mano duktė – nenormali. Aš noriu, kad būtų patikrinta jos psichinė sveikata ir psichiatrai nuspręstų, ar ji gali kurti šeimą“, – teismo prašė dvynių motina.
Netiki teismu
Taip ir buvo padaryta, tačiau psichiatrai jokios ligos nerado. Jie nusprendė, kad jokio spaudimo, kaip buvo teigusi jos motina, V. Singolanis Editai nedaro, o ji yra pati nusprendusi susieti savo likimą su sesers žudiku.
Savo ruožtu Edita buvo nusiteikusi ryžtingai: „Aš tapsiu Viktoro žmona ir lauksiu jo, kol jis grįš iš kalėjimo“, – sakė mergina. Ji taip pat buvo labai nepatenkinta savo motina, kuri, anot Editos, „sukėlė didžiulę sumaištį visoje šalyje ir trukdo man susitvarkyti savo gyvenimą“. Žurnalistams ir visuomenei ji patarė mažiau rūpintis ja, o atkreipti dėmesį į V. Singolanį, kuris tvirtina nežudęs Joanos. „Jis nė musės nenuskriaustų, o ką jau kalbėti apie moterį“, – sakė Edita Kasas.
Tad teismui neliko nieko kito, kaip tik leisti kaliniui tuoktis. Kalėjimo vadovybė sutiko, kad vestuvių ceremonija vyktų ne už storų kalėjimo vartų, o miestelio įstaigoje. Vestuvės turėjo įvykti praeitų metų gruodžio 21-ąją, bet visuomenės spaudžiama valdžia dar kartą rado pretekstą atidėti vestuvių datą. Jos įvyko jau šiemet, per Valentino dieną.
Kadangi abi seserys labai panašios, V. Singolanis gavo unikalią galimybę pradėti naują gyvenimą su tarsi iš numirusiųjų prisikėlusia žmona. „Aš mylėjau Joaną, o dabar myliu Editą. Ji tokia pat graži, kaip ir jos sesuo“, – savo jausmais dalijosi jaunikis žudikas.
Joana Kasas mirė 2010 metų birželio 16-ąją nuo dviejų šūvių į galvą. Jos lavonas buvo rastas Piko Trunkadės miestelio pakraštyje. Teismas nusprendė, kad V. Singolanis buvo žudikų bendrininkas, ir nuteisė jį kalėti 13 metų. Tiek V. Singolanis, tiek Edita nuosprendį laiko neteisingu.
Viktoras ir Joana kuri laiką susitikinėjo. Paskui ji išėjo pas kitą vyrą ir gyveno su juo iki savo nužudymo dienos. Manoma, kad, įtūžęs už tai, jog mergina jį paliko, V. Singolanis kartu su Markosu Diasu (37 m.), kuris dabar taip pat jau įkalintas, ją nušovė.
Tačiau Edita tuo netiki. Tokios nuomonės laikosi ir V. Singolanio advokatas Lukas Čakonas. Jo žodžiais, tardytojams nepavykę surinkti įkalčių prieš V. Singolanį. Nusikaltimo vietoje rasta M. Diaso rūkytų cigarečių nuorūkų, jo atspaudų, jį atpažino liudytojai, o štai V. Singolanis nuteistas, girdi, remiantis tik prielaidomis.
Mylėdavosi per langelį
Kartais protu nesuvokiama, bet moterys ima ir įsimyli tuos, kuriuos turėtų smerkti ir laikytis nuo jų kuo toliau.
Štai prieš kurį laiką iš Didžiosios Britanijos buvo pranešta, kad ten, uždaroje Brodmuro psichiatrijos klinikoje, kurioje laikomi maniakai, dvidešimtmetė slaugė... mylėjosi su prievartautojais.
Tardytojai nustatė, kad graži šviesiaplaukė slaugė mylėjosi su užkietėjusiu pedofilu Frenku Velsfordu, taip pat su Džeimsu Sondersu, kuris yra išžaginęs 11 ir 15 metų mergaites. Pastarasis yra pramintas „žmogumi-vilku“ ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jis du kartus bandė pabėgti iš Brodmuro. Tą pravardę ir gavo tada, kai kartą pabėgęs miške prasislapstė tris savaites.
Nors F. Velsfordas dar ir serga AIDS, šviesiaplaukė jį buvo įsimylėjusi. Jiedu mylėdavosi ligoninės skalbykloje, o kartais – net ir per langelį, išpjautą kameros duryse.
Dabar neišrankioji slaugė ligoninėje nebedirba, o maniakas F. Velsfordas iš ligoninės administracijos reikalauja piniginės kompensacijos, kadangi ta slaugė jį atseit... išprievartavusi.
Žavisi maniaku
O štai kad ir „Amšteteno maniaku“ vadinamas austras Jozefas Friclis. Metų metus rūsyje savo dukrą kalinęs ir ją prievartavęs J. Friclis 2009 metų kovo mėnesį buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir dabar kali sustiprinto saugumo kalėjime, esančiame apie 50 kilometrų nuo Austrijos sostinės Vienos. Jis pripažintas kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų – išprievartavimo, kraujomaišos, neteisėto įkalinimo ir žmogžudystės.
Maniakas J. Friclis dar tikisi išeiti į laisvę. Per tuos metus, praėjusius nuo baisių jo nusikaltimų atskleidimo iki nuosprendžio dienos, psichiatrijos ekspertai spėjo nustatyti, jog „Amšteteno maniakas“ net ir dabar šventai tiki turįs teisę valdyti kitų žmonių gyvenimus taip, kaip norisi jam.
Namuose J. Friclis buvo žiaurus tironas, negailestingai mušdavęs dukterį, vos tik ši pradėjo vaikščioti. Kai tėvas ėmė prie jos seksualiai priekabiauti, mergaitei buvo vienuolika. O 1984-aisiais, kai Elizabetei sukako 18 metų, apsvaigino ją eteriu ir nunešė į slaptą kambarį, įrengtą namo, kurį baigė statyti metais anksčiau, rūsyje. Dukterį J. Friclis laikė ten įkalinęs kaip sekso vergę ištisus 24 metus.
Vėliau prokurorai teigs, kad per tą laiką J. Friclis išprievartavo dukterį mažiausiai 3000 kartų. Rūsyje Elizabetė nuo jo pagimdė 7 vaikus ir patyrė vieną persileidimą. Ankštoje lindynėje po gimtųjų namų grindimis Elizabetė gyveno su trimis iš 7 savo vaikų. Kitus tris maniakas parsinešė auginti į namus, o vienas mirė.
J. Friclio ir jo dukters vaikas, vardu Michaelis, sutrikus kvėpavimui mirė 1996-ųjų pavasarį, praėjus vos 66 valandoms po gimimo. J. Friclis buvo pabijoję vežti dūstantį berniuką gydytojui, todėl paliko jį mirti rūsyje ant motinos rankų, o pats užlipo į viršų žiūrėti televizoriaus. Paskui negyvą kūdikį sudegino namų šildymo krosnyje.
Už plieninių durų driekėsi siauras koridoriukas, jo gale buvo J. Friclio kankinimų kambarys garso nepraleidžiančiomis guma apmuštomis sienomis. Čia jis prievartaudavo Elizabetę – kartais matant vaikams. Jeigu ji pasipriešindavo, nukentėdavo mažieji.
Apie J. Friclio žiaurumą rašyta jau ne kartą. Stebina tai, kad netgi toks maniakas sulaukė šimtų moterų užuojautos. Sėdėdamas kalėjime jis turi ką veikti, nes gauna šimtus gerbėjų laiškų. Jam rašančios moterys jį užjaučia ir net prisipažįsta mylinčios. Jos suranda, matyt, joms tinkamą maniako poelgių paaiškinimą.
Vienos sapalioja, atseit dukrą J. Friclis prievartavęs tam, kad supažindintų ją su „motinystės paslaptimi“, kitos – kad jis, girdi, tikriausiai nebuvęs suprastas. Anot psichologų, kartais tokius laiškus rašo moterys, norinčios pakeisti žiauraus nusikaltėlio gyvenimą, bet dažniausiai tai būna tos, kurios net pačios nejausdamos patenka nusikaltėlio valion.
Palaikymo komanda
Tokių pavyzdžių – šimtai. Štai Belgijos miesto Odenardės kalėjime kali serijinis žudikas Kimas de Gelderis, 2009 metais įvykdęs žudynes vaikų lopšelyje-darželyje.
Nusikaltėlio veidą dengė grimas, primenantis Džokerio personažą iš kino filmo apie Betmeną. Prie įėjimo į darželį K. de Gelderis šaltakraujiškai nužudė 54 metų auklėtoją ir du kūdikius, kuriuos ji laikė rankose. Vienam buvo 6, o kitam – 9 mėnesiai. Tada žudikas užlipo į antrą aukštą ir pradėjo puldinėti vaikus peiliu. Vaikų ginti stoję kiti auklėtojai patyrė daugybę sužeidimų. Į ligoninę po žiauraus išpuolio pateko 10 vaikų ir 2 auklėtojos. Daugeliui iš jų buvo subjauroti veidai.
Tyrimo metu K. de Gelderio advokatai pareikalavo savo klientą uždaryti į psichiatrinę ligoninę kaip neatsakantį už savo veiksmus žmogų, bet specialiai sudaryta komisija vienareikšmiškai nusprendė, kad žudikas gali valdyti savo veiksmus ir turi už juos atsakyti.
Dabar K. de Gelderis yra laikomas vienutėje griežčiausios izoliacijos sąlygomis, nes kiti kaliniai jį vertina itin priešiškai.
Na, o internete netgi buvo susikūręs ne vienas „Džokerio Gelderio“ gerbėjų klubas. Belgijos policija vos spėdavo atsekti ir uždaryti tokius žmogžudžio šlovintojų tinklalapius, o atsirasdavo vis naujų gerbėjų. „Facebook’e“ buvo įkurta grupė „Šauni žmogžudystė Dendermondėje“, o jos steigėjas prisistatė esąs psichopatas. Per porą valandų, kol tinklo administratorius tą grupę uždarė, joje spėjo užsiregistruoti daugiau kaip 1000 gerbėjų. Didžioji dauguma jų buvo merginos, siūlančios žudikui savo širdį ir kūną.
Kodėl tiek daug moterų susižavi visokiais niekšais, pašlemėkais, su kuriais mamos nuo vaikystės mokė neprasidėti? Pasirodo, nuo susižavėjimo nėra apsaugotos nei jaunos, nei vyresnės moterys. „Maniakai trykšta atviru vyriškumu, savarankiškumu ir pasitikėjimu savimi, o šios savybės moterims yra tarsi afrodiziakai“, – rašo Maiklas Ficdžeraldas, portalo „Ask Men“ žurnalistas.
„Blogų berniukų“ patrauklumas, kuris tapatinamas su moters troškimu pajusti rizikingo gyvenimo skonį, yra viena iš priežasčių, kodėl tam tikros moterys juos renkasi nepaisydamos galimų pavojų. Todėl vienos ir rašo laiškus nuteistiems serijiniams žudikams, o kitos išteka už savo seserų žudikų.
