Kai kuriuose Vilniaus gatvėse kas trečia mašina yra visureigis. Liaudyje dar vadinamas džipu. Viename skelbimų portale siūloma beveik 4 tūkst. naudotų „Volkswagen“ automobilių ir daugiau kaip 4 tūkst. – visureigių. Tad visureigis tapo naująja nacionaline lietuvio mašina, nebe folksvagenas.
Visureigis angliškai vadinamas „off-road“ automobiliu, tai yra bekele mašina, kuri tinkama važiuoti į mišką grybų ar reikalinga atgabenti malkų seneliams. Taigi, patogi transporto priemonė kaimui ir kaimiečiui.
Taip išeina, kad prestižinius darbus mieste turintys profesionalai yra kaimiečiai pagal gyvenamąją vietovę? Galimas dalykas.
Vis dėlto tikriausiai dauguma miesto įstaigose ir biuruose dirbančių gyventojų būstą turi ne užmiesčio miške, o Karoliniškėse, Šilainiuose ar Debrecene. Ir kaimas pirmiausia yra ne jų gyvenamoji vieta, o sąmonės būsena.
Juk kam man reikalingas džipas mieste, jeigu tokiai mašinai sunkiau surasti stovėjmo vietą ir jeigu ji sukūrena daugiau kaip 10 litrų šimtui kilometrų, kam? O vietos salone – ne ką daugiau nei įprastame sedane ar hečbeke.
Reikalingas tam, kad vairuodamas visureigį ar šiaip galingą mašiną būčiau aukščiau už kitus eismo dalyvius, paliūdyčiau savo reikšmingą statusą ir atrodyčiau visa kuo pranašesnis. O jūs, plebėjai ir studentės, kirmykit savo korsose, mikrose ir jariuose.
Štai praėjusį sekmadienį Paryžiaus centre neliko ne tik visureigių – ten neliko jokių automobilių. Neliko nei smogo ir ūžesio. Eliziejaus laukus uštvindė pėstieji, dviratininkai ir riedutininkai. Vienai dienai. Prancūzijos sostinė kad ir trumpam įgyvendino utopiją, kuri turėtų būti šiuolaikinio pasaulio kasdienybė. Pamažu automobilių transportą riboja ir kiti miestai. Tuo metu Vilniuje automobiliu į darbą ar mokslo įstaigą keliauja daugiau kaip pusė gyventojų, ir vis dažniau tai daro pusiau traktoriais.
Mūsų sostinė graži ir vakarietiška, bet transporto savivoka vis dar viduramžiška. Juk ir parlamentarai transportui skiriamas išlaidas įprastai investuoja į didelių galingų mašinų nuomą. Vis dėlto ar įmanomi rimti pokyčiai, kad statuso ir prestižo sąvokas mūsų vertybių spidometre pakeistų rūpestis sveikata ir aplinka? Ar po teršalų klastojimo skandalo išaus rytas, kai sėsdamas į „Volkswageno“ visureigį dyzeliniu varikliu vilnietis pajus diskomfortą prieš aplinkinius, o gal net gėdą?..
Juk rūkydami jau nebepučiame kitam dūmų į akis.
Marijus Gailius
