Žmogus, atsakingas už didžiausio Jungtinėse Valstijose kada nors bankrutavusį miestą, portalui „Reuters“ atskleidžia pagrindines krizės priežastis. Kalifornijos valstijoje esančio Stocktono miesto valdytojas Bobas Deisas teigė, kad priimtas sprendimas nuo 1996 metų sausio 1 dienos į pensiją išėjusiems ugniagesiams suteikti pilną sveikatos apsaugą buvo miestą pražudžiusi priežastis.
Tuo metu šis sprendimas atrodė pigesnis nei atlyginimų didinimas, kurio reikalavo profesinės sąjungos. Per ateinančius metus tokį reikalavimą iškėlė ir kiti Stocktono darbuotojai, miestas sutiko.
B. Deisas, kuris praėjusią savaitę užpildė apsaugos nuo bankroto prašymą, griežtai sukritikavo sprendimą suteikti nemokamą sveikatos apsaugą į pensiją išėjusiems darbuotojams. Tokią sistemą jis pavadino „Ponzi schema“, kuri galiausiai miestui paliko 417 mln. JAV dolerių skolą.
Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje padėtis Kalifornijos valstijoje atrodė visai kitaip, nei šiandien. JAV akcijų birža kilo į viršų, kartu augindama ir Stocktono miesto pensijų fondus. Nekilnojamojo turto kainos netrukus turėjo kilti ir atnešti daug naujų pajamų iš mokesčių.
Abipusė nauda
Stocktono valdžios atstovai tikėjosi, kad sprendimas pratęsti sveikatos draudimą išėjusiems į pensiją padės atsakyti atlyginimų kėlimo reikalaujantiems darbuotojams, tačiau šiandieniams skolose įklimpusio miesto vadovams neliko nieko kito kaip tik bankrutuoti.
„Tai buvo balansuojantis aktas, – teigė tuometinis miesto vadovas Dwane‘as Milnesas. – Profesinės sąjungos norėjo sveikatos draudimo pensininkams. Mes jiems pasakėme, kad jei norite sveikatos apsaugos dabartiniams ir į pensiją išėjusiems darbuotojams, turėsite tai padarydami atsisakę atlyginimų augimo.“
D. Milneso teigimu, tuo metu tokia strategija atrodė optimali. „Buvome patenkinti, kad remiantis konservatyviu savo požiūriu į ekonomiką ir tuometine sveikatos apsaugos infliacijos norma miestas galėjo pakankamai finansuoti pensininkų sveikatos draudimą.“
Detektyvas Markas McLaughlinas „Reuters“ teigė, kad Stocktono profesinėms sąjungoms pavyko pasiekti abipusę naudą, kuri policijos departamento atveju padėjo pritraukti naujų darbuotojų ir išlaikyti senąjį personalą. Pasak jo, miesto darbuotojai tikėjo, kad pinigai, kurių jie atsisakė sutikę nereikalauti atlyginimo didinimo, bus skirti jų sveikatos draudimams apmokėti.
Nesibaigiančios išlaidos
Kiti JAV miestai taip pat išgyveno panašų kilimą ir nuosmukį. Tačiau analitikai ir investuotojai Stocktono atvejį laiko ryškiausiu blogo fiskalinio valdymo pavyzdžiu per paskutinius du dešimtmečius. Artėjant naujam tūkstantmečiui Stocktono miestas toliau išlaidavo ir tam pritarė vietos gyventojai, abiejų partijų politikai, darbuotojai ir obligacijų savininkai. Reitingų agentūros į tai neatsižvelgė ir pradėjo mažinti miesto skolinimosi reitingą tik prieš porą metų.
Norėdami atgaivinti miestą oficialūs Stocktono atstovai palaimino didžiulius statybų projektus. Vidutinės namų kainos šoktelėjo nuo 2000 metais buvusių 110 tūkst. JAV dolerių iki 400 tūkst. JAV dolerių 2006-aisiais. Kartu išaugo ir Stocktono pajamos. Bendrasis fondas, iš kurio padengiamos miesto veiklos išlaidos, 2007 metais išaugo iki 186,4 mln. JAV dolerių nuo 139,1 mln. JAV dolerių 2001-aisiais.
Karališkos pensijos
Kaip ir kiti Kalifornijos miestai Stocktonas nusprendė pasiūlyti paprastiems darbuotojams tokias pačias socialines garantijas kaip ir valstybės tarnautojams. Toks pasikeitimas leido policijos pareigūnams išeiti į pensiją sulaukus 50 metų, kiti miesto tarnautojai taip pat sulaukė dosnių pensijų ir galėjo išeiti į pensiją sulaukę 55-erių. Didžioji dalis privataus sektoriaus darbuotojų į pensiją galėjo išeiti tik sulaukę 62 metų.
Tūkstantmečio pradžioje pilną darbo dieną dirbantys Stocktono darbuotojai galėjo gauti nemokamą sveikatos apsaugą visą gyvenimą. Tačiau dar ir tuomet nebuvo jokio pagrindo nerimauti ir miesto vadovai buvo tikri, kad pavyks padengti pensijų išlaidas.
Tačiau miestas apsiriko skaičiuodamas medicinos išlaidų infliacijos normą ir išlaidos sveikatos apsaugai sparčiai kilo.
Nepaisant to, Stocktono lyderiai pradėjo rengti naujus statybų projektų planus, kurie turėjo pritraukti daugiau lankytojų. 2004 metais išleistos obligacijos už 47 mlrd. JAV dolerių turėjo padėti finansuoti sporto ir koncertų arenos statybas. Arena galiausiai buvo pastatyta, tačiau buvo patirti didžiuliai nuostoliai.
Miesto rotušė persikėlė į naujai statomą dangoraižį. Stocktono senamiesčio renovacijos darbai tarp 2004 ir 2006 metų miesto biudžete paliko 100 mln. JAV dolerių skolą.
Daugiausiai žalos Stocktono miestui padarė sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Vidutinės namų kainos 2009 metais smuko iki 110 tūkst. JAV dolerių. Planuojama, kad šių metų bendrojo fondo pajamos sieks 155 mln. JAV dolerių, kiek daugiau nei 2001 metais. Stocktonas tapo JAV nekilnojamojo turto nusavinimo sostine.
Miestas atidėjo 3,5 mln. JAV dolerių teismo išlaidoms bankroto procedūros metu. Dėl to nukentės tiek obligacijų turėtojai, tiek darbininkai, tiek pensininkai. Pasak B. Deiso, pensinio amžiaus žmonių sveikatos išmokų mažinimas yra būtinas norint restruktūrizuoti miesto finansus.
