„Lietuvoje trūksta techniškų, individualių stiprių žaidėjų visose pozicijose ir apie tai reikia pradėti kalbėti garsiai“, – tokia ketvirtadienį Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos surengtoje spaudos konferencijoje nuskambėjusi mintis trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Š. Marčiulionis turi kuo pasigirti. Gruodžio 3–8 dienomis Maskvoje vykusiame tarptautiniame vaikinų iki 14 metų aštuonių komandų turnyre jo akademijos auklėtiniai tapo Europos čempionų taurės laimėtojais, finale 28 taškų skirtumu (74:46) nušlavę keturiolikmečius Latvijos čempionus.
Akademijos steigėjas pasidžiaugė ir kitais savo auklėtinių pasiekimais šiais metais – 1994–1995 metų gimimo vaikinų laimėtu Eurolygos čempionų vardu bei Moksleivių krepšinio lygoje iškovotais penkiais iš septynių titulais.
Vis dėlto legendinį Lietuvos krepšininką neramina viena tendencija – kodėl užaugusius ir profesionaliai krepšinį pradėjusius žaisti lietuvius įvairių šalių treneriai renkasi mažiau nei buvusios Jugoslavijos krepšinio mokyklos atstovus.
Trūksta individualiai stiprių asmenybių
„Pastaruosius tris ar keturis metus sau užduodu klausimą, kokia kryptimi turime dirbti. Matosi tendencija, kad neturime išskirtinių krepšininkų ar individualybių, kuriomis galėtume papildyti Lietuvos vyrų nacionalinę komandą“, - kalbėjo Š. Marčiulionis.
Anot jo, Lietuvoje daugiausiai iki šiol dėmesio buvo kreipiama į komandinį žaidimą gerokai į šoną nustumiant individualius veiksmus ir techniką. „Negalime užmigti ant laurų – turime žengti koja kojon su naujovėmis. Tikriausiai reikėtų išsikelti sau tikslą ir pereiti daugiau prie individualių veiksmų, žaidimo vienas prieš vieną. Reikia rasti asmenybes. Jei per metus paruoštume tris tokius individualiai stiprius žaidėjus, būtų labai gerai“, – teigė akademijos vadovas.
Ko trūksta lietuviams užsienio klubuose?
Nerimui pagrindo duoda akademijos absolventų Martyno Pociaus (Madrido „Real“) ir Martyno Gecevičiaus (Pirėjo „Olympiacos“) trumpėjančios minutės aikštėje savo komandose. M. Gecevičius per 5 Eurolygos rungtynes aikštėje per beveik 7 min. pelno vos 1,8 taško, o M. Pocius per 9 Eurolygos mačus vidutiniškai 11 minučių pelno 2,9 taško.
„Atsukam“ juostą ir klausiame, ką blogai padarėme. Ką blogai padarėme, kad tokio aukšto meistriškumo žaidėjai aukšto lygio komandose negali sužaisti ar prisitaikyti, – svarstė Š. Marčiulionis. – Gal M. Pociui pakenkė metai NCAA lygoje, gal šlubuojantis žaidimo „skaitymas“. M. Gecevičius turi auksinę ranką, bet neturi galimybės pasireikšti. Gal neišmokėme kažkokių niuansų?“
Analizuodama Lietuvos krepšinio žvaigždė pateikia faktą, kad buvusios Jugoslavijos krepšinio mokyklos auklėtiniai turi pirmenybę prieš lietuvius: „Taip nutinka tikriausiai todėl, kad jie individualiai daug stabilesni – moka ir individualiai prasiveržti, ir pataikyti. Treneriai juos „graibsto“ mieliau nei mūsiškius. Reiškia, kažko mes nepadarome, kalbant ne apie mūsų akademiją, bet apie lietuvišką krepšinio mokyklą apskritai.“
Tačiau Lietuvos dvidešimtmečiai ir be Jono Valančiūno sugebėjo laimėti Europos čempionato auksą. Negi tai ne puikiausia pamaina Lietuvos rinktinės veteranams? „Iš jų matau gal pora žaidėjų, galinčių papildyti Lietuvos vyrų rinktinę. Ar visas starto penketas patemptų? Nemanau. Nėra užtikrintumo“, – teigė Š. Marčiulionis.
Viltis – Vilniaus krepšinio reforma?
Kažką keisti reikėtų pradėti nuo pačių krepšinio pamatų ir Š. Marčiulionis kaip išeitį mato Vilniaus krepšinio reformą, kurią žadama pradėti įgyvendinti nuo 2013 metų. Sostinės ir Vilniaus krepšinio mokyklos bei Š. Marčiulionio akademija tuomet nebūtų konkuruojančios, o papildytų viena kitą, sudarytų tam tikrą piramidę.
„Džiaugtumėmės, jei savivaldybė taptų akademijos dalininke. Mes save matome minėtos piramidės viršūnėje. Tuomet galėtume kalbėti tik apie kokybę, o ne trenerių „atidirbimą“ trečioms grupėms po 30 vaikų vien dėlto, kada išgyventume“, – komentavo jis.
Akademijos vyriausiasis treneris Šarūnas Sakalauskas pakišo mintį, kad įgyvendinus reformą būtų galima kalbėti apie itin stiprų krepšininkų rengimo centrą – Vilnių – į kurį tobulėti trauktų ir talentai iš užsienio. Čia savo karjeros kelią galėtų tęsti ir perspektyvūs vaikai iš periferijos.
„Periferijose vaikai „alkanesni“, nei miestuose. Kai ateina tam tikras amžius, tam vaikui reikia eiti į kitas rankas, kad pratęstų tobulėjimą. O juos pirmieji treneriai sunkiai paleidžia ir taip jie užsisėdi ir prapuola periferijoje. Čia galėtų būti ir federacijos kažkoks sprendimas ar kitokia perėjimų sistema. Iš 3 mln. reikia išspausti kuo geresnius individualiai žaidėjus“, - tikino Š. Marčiulionis.
Iš keturiolikmečių išsiskyrė A. Pilauskas
Maskvoje Š. Marčiuliono akademijos keturiolikmečius ant nugalėtojų pakylos atvedęs treneris Edvinas Justa tvirtino, kad latvių ir serbų komandų net po kelis žaidėjus rungtyniauja savo šalių vyrų čempionatuose ir yra išties individualiai itin pajėgūs.
„Iš mūsų žaidėjų galima būtų išskirti įžaidėją Aistį Pilauską, išrinktą į simbolinį turnyro žaidėjų penketą. Tačiau mūsų jėga buvo ilgesnis vienodo pajėgumo žaidėjų atsarginių suolas ir galimybė lygiaverčiai juos rotuoti“, - tikino jis.
A. Pilauskas buvo naudingiausias Š. Marčiulionio KA I-HIMĖJA komandoje (23,1), o Vilius Žukas – rezultatyviausias (18,6 taško). A. Pilauskas visame turnyre buvo pirmas pagal rezultatyvius perdavimus – vidutiniškai 5,4 per rungtynes.
TIK FAKTAI
Š. Marčiulionio KA I-HIMĖJA komanda (gim. 1998 metais) pakeliui į čempionų titulą 69:50 įveikė Lenkijos bendraamžius, latvius – 73:61, slovėnus – 72:69. Pusfinalyje lietuviai turnyro šeimininkus rusus įveikė 76:65, o finale susidorojo su latviais 74:46.
Pernai ir užpernai Š. Marčiulionio keturiolikmečiai auklėtiniai tapo analogiško turnyro vicečempionais.
Tarp garsiausių Š. Marčiulionio akademijos absolventų yra Linas Kleiza, Simas Jasaitis, Martynas Pocius, Marius Prekevičius, Martynas Gecevičius, Antanas Kavaliauskas, broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai.
