Lietuviai, taip garsiai peikiantys savo šalį ir uoliai bėgantys į užsienį, vis dėlto myli Lietuvą. Žinoma, dauguma apie tai retai susimąsto, tačiau išvažiavę į užsienį, tuoj pat ima ginti savo Tėvynę.
„Lietuvis Lietuvoje yra piktas ir niūrus, į šalies įvaizdį jam nusispjaut, tačiau kai tik išvažiuoja į užsienį, iškart kiekvienas pasidaro besididžiuojantis Lietuva patriotas. Ir, neduok dieve, kas užkalbins rusiškai, mes juk turim savo kalbą nuo seniausių laikų“, – pasakoja Marius Jovaiša, fotoalbumo „Neregėta Lietuva“ kūrėjas.
Psichologas Olegas Lapinas paaiškino, kad žmogaus, esančio užsienyje, tapatybė verčia jį susijungti su tautiečiais ir konsoliduotis, tačiau šalies viduje žmonės konsoliduojasi ne pagal tautinius požymius.
Turime kuo didžiuotis
Politika, Kubilius, Navickas, nedarbas, ekonominė krizė, ... Galima tęsti iki begalybės. Kodėl vertiname Lietuvą tik pagal politinę šalies padėtį? Galbūt reikėtų pažvelgti į Lietuvą iš šalies? Nors Lietuva ir maža Europos valstybė, tikrai turi kuo didžiuotis ir pasigirti.
Balsas.lt pabandys jums įrodyti, kad mūsų Tėvynę yra už ką mylėti.
Faktai apie Lietuvą ir lietuvius:
1) Mes gyvename šalyje, kurioje išmetamas mažiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis visoje Europoje. Kvėpuojame grynu oru.
2) Statistikos departamento duomenimis, pagal gyventojų nuo 24-64 metų amžiaus, turinčių ne mažesnį nei vidurinį išsilavinimą rodiklį, Lietuva Europoje užima antrą vietą – 90,6% žmonių turi vidurinį išsilavinimą.
3) Lietuvoje yra labai gerai išvystyti socialiniai mokslai, verslas, teisė, inžinierija, gamyba ir statyba.
4) Lietuvė Dalia Ibelhauptaitė – gerbiama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė, režisavusi daug sėkmingų dramos spektaklių ir operų įvairiuose Londono teatruose.
5) Lietuva gali didžiuotis Violeta Urmanavičiūte-Urmana – pasaulinio garso operos soliste ir Lietuvos operos primadona, 2001 metais gavusia Karališkosios Filharmonijos draugijos prizą.
6) Lietuvis Tomas Ivaškevičius prisidėjo kuriant mobiliojo telefono „Nokia C7“ dizainą.
7) Fotografas Marius Jovaiša išleido nuotraukų albumą „Neregėta Lietuva“, kuris apskriejo visą pasaulį. Albumui buvo surengtos parodos Japonijoje, Australijoje, Kanadoje, Amerikoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų šalių. Kūrėjo teigimu, žmonės, išvydę Lietuvos vaizdus, teigė niekada neįsivaizdavę, kad kažkur yra toks gražus kraštas.
8) Lietuvos sportininkai šlovina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Iš pasaulio čempionatų į Lietuvą kasmet parvežama 350 prizinių vietų per visas sporto šakas. Lietuva yra viena iš aukščiausiai kylančių mažų šalių Europoje: ES Lietuva patenka į dešimtuką, Europoje – į dvidešimtuką, o pasaulyje, tarp 240 olimpinių komitetų figūruoja tarp 35 ir 55 vietos.
9) Psichologo Olego Lapino teigimu, lietuvių tauta – energetiškai pakankamai stipri. „Lietuvos istorija ir kultūra prasidėjo vėliau nei kitų Europos šalių, jei lygintume su Italija, Prancūzija, todėl esame gana jauna tauta, tačiau energiją nukreipiame ne į valstybingumo stiprinimą, o savo gerovės kūrimą“, – teigia psichologas.
10) Anot švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, Lietuva turi geras tradicijas ir įdirbį ne vienoje mokslo srityje, tačiau tarp labiausiai regimų tarptautiniu mastu galima išskirti biotechnologijas. Lietuvos Biotechnologijų institutui Europos komisija skyrė paramą tobulinimams molekulinės biologijos tyrimų srityje.
11) Didžiausio mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas lietuvis Ilja Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. Švietimo ir mokslo viceministrė pabrėžė, kad pasaulio ekonomikos forume „GetJar“ buvo apdovanota, kaip viena iš trisdešimties novatoriškiausių įmonių pasaulyje ir pateko į „Technologijų pionierių 2011“ sąrašą. „GetJar" šiuo metu yra antroji didžiausia mobiliųjų aplikacijų bendrovė pasaulyje, kurią kol kas lenkia tik „Apple“. Pagal aplikacijų atsisiuntimo apimtis „GetJar“ gerokai lenkia analogiškas tokių gigantų, kaip „Nokia“, „Microsoft“, „Samsung“, „LG“, paslaugas.
12) Švietimo ministerijos duomenimis, aukštą pridėtinę vertę kuria tokios Lietuvos įmonės, kaip tarptautinės biofarmacijos TEVA grupės narės „Sicor Biotech“ ir molekulinės bei ląstelių biologijos įmonė „Fermentas International“, kurios tapo farmacijos milžinės „Thermo Fisher Scientific“ analitinių technologijų padalinio dalimi.
13) Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuva turi daug privalumų bendrame Europos kontekste. Pažymima palanki Lietuvos geografinė padėtis, kurios teritoriją kerta strategiškai svarbūs susisiekimo koridoriai ir ištisus metus veikia neužšąlantis Klaipėdos uostas.
14) Turizmo departamentas pažymėjo efektyvų gydomųjų išteklių Lietuvoje panaudojimą ir Europos kontekste konkurencingas privačios odontologijos įstaigų teikiamas paslaugas.
15) Lietuva turi unikalią pajūrio zoną, gausius kultūros ir istorijos išteklius, o į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą yra įtraukti šeši Lietuvos turizmo ištekliai ir objektai: Vilniaus miesto senamiestis, Kuršių Nerija, Lietuvos kryždirbystė, Lietuvos dainų švenčių tradicija ir simbolika, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. „Ekologiškai švarios upės ir oras Lietuvoje suteikia ypatingas sąlygas ekoturizmui“, - pabrėžia Valstybinio turizmo departamento atstovė Živilė Vaškytė.
Kaip matote, Lietuva garsėja ne tik emigrantais ir vagimis. Yra gausu priežasčių, kodėl Lietuvoje gyventi yra gerai. Čia gimsta ir kuria talentingi ir protingi žmonės, čia kvėpuojame grynu oru, geriame švarų vandenį ir regime unikalius kraštovaizdžius. Lietuva garsėja 300 išlikusių parkų, 55 etnografiniais kaimais, pilimis ir piliakalniais.
Sportas – vienas pagrindinių variklių
Profesorius, habilituotas daktaras Algirdas Raslanas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, Balsui.lt pripažino, kad apie lietuvius visame pasaulyje kalbama tik pagarbiai.
„Galime didžiuotis puikiais rezultatais ne tik krepšinyje, bet ir lengvojoje atletikoje, šiuolaikinėje penkiakovėje, graikų imtynėse, baidarių ir kanojų irklavime, irklavime, plaukime, dziudo, dviračių sporte. Viską lemia ne lėšos, o sportininkų motyvacija ir Lietuvos trenerių darbas bei ryžtas. Iš visų sporto šakų „sulipdoma“ viena komanda, kuri tą sėkmę Lietuvai lemia“, – teigia A. Raslanas.
Profesoriaus teigimu, lietuvių aktyvų domėjimąsi sportu lemia tai, kad žmonėms įdomu stebėti tautiečių kovą, žmonių galimybių išbandymą, kuris pasiekiamas sportu.
„Lietuviai gali lygiaverčiai kovoti su galingiausiomis pasaulio valstybėmis. Mes galime būti pasaulyje pirmi – visiems tai įdomu“, – tvirtina pašnekovas, aiškindamas sporto dominavimo Lietuvoje priežastis.
Labai svarbu ir tai, kad aukščiausi lietuvių rezultatai sukuria vaikų motyvaciją: jie ima daugiau domėtis sportu, gyventi sveikai, siekti rezultatų ir laimėjimų.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje gyventi yra gerai, A. Raslanas kaipmat išrėžė: „O kodėl turėtų būti blogai? Mes, kaip maža valstybė, užimame gerą padėtį Europoje, lietuviai gali keliauti po visą pasaulį be vizų, gali sau leisti „paišlaidauti“ užsienyje“. Prakalbęs apie žmones, kurie viską meta ir išvažiuoja į užsienį, Olimpinio komiteto viceprezidentas prisiminė Šarūno Jasikevičiaus pavyzdį, kuris „grįžo ir parodė, kad nėra svarbu, kur tu dirbi, svarbu, kad tu visada gali grįžti į Lietuvą ir realizuoti gerąsias savo šalies galimybes“.
Žvilgsnis į Lietuvą iš šono
Balsas.lt kalbintas fotografas, keliautojas, verslininkas Marius Jovaiša papasakojo apie idėją sukurti albumą „Neregėta Lietuva“, kuris būtų tiek reklama Lietuvai, tiek kūrybinė išraiška jam.
Sudaręs visų teoriškai svarbių ir geografiškai reikšmingų vietų sąrašą, fotografas darė nuotraukas įvariu paros ir metų laiku, todėl nuotraukų buvo gausybė. Sunkiausia buvo atrinkti gražiausių Lietuvos vietovių vaizdus į albumą, nes į jį galėjo patekti tik vienas procentas visų nuotraukų.
M. Jovaišos teigimu, oro fotografija suteikė galimybę parodyti Lietuvą objektyviau, tarsi iš šono.
„Visiems reikėtų truputį atsitraukti nuo rutinos ir prieš akis išnirs toks Lietuvos paveikslas, kokį mes nešiojamės giliai širdy. Kad ir pakilus keliolika metrų į orą, nebematai tų šiukšlių ant žemės, matai tik bendrą vaizdą, lietuviškos gamtos grožį, matai, kaip upių sankirtose buvo statomi miestai. Iš kitos pusės – tai dar ir „angelo žvilgsnis“: Dievas tarsi žiūri į mus iš viršaus ir mato tokį vaizdą“.
Prakalbęs apie pesimistišką lietuvių tautos būdą, verslininkas pabrėžė, kad bėdų bus visada, tačiau įsileisdami pozityvias mintis į galvą, mes nustotumėme galvoti apie smulkmenas ir pasidarytumėme geresni tiek sau, tiek kitiems. „Reikia džiaugtis tuo, ką turi, o blogį stumti į šoną“.
Komplimentai Lietuvai ir lietuviams
M. Jovaišai taip pat buvo užduotas klausimas, kodėl Lietuvoje gyventi yra gerai. Į jį pašnekovas atsakė nešykštėdamas komplimentų.
„Asmeniškai man todėl, kad čia mano šaknys, mano šeima, mano tėvai ir seneliai, dėl to jaučiu labai didelį prieraišumą. Vilnius yra nedidelis, jaukus, patogus dirbti ir gyventi miestas. Už 15 minučių nuo sostinės mes jau turime miškų ir ežerų“.
Pašnekovas pripažino, kad grįžus iš tokių gigantiškų miestų, kaip Los Andželas ar Maskva, Lietuvoje jis pajunta atgaivą sielai. „Graži šalis, sveikas klimatas, daug tyro gėlo vandens, neužterštas dirvožemis, pasakiška juoda duona, ekologiškai išauginti produktai. Viskas labai tvirta. Mes tvirtai stovime ant savo žemės, turime garbingą istoriją, gražią architektūrą. Lietuva – fantastinė šalis“.
Lietuvių tauta, pasak M. Jovaišos, turi labai gerą potencialą. „Mes galime susitvarkyti, juk esame protingi ir darbštūs. Mūsų inžinieriai, gydytojai, statybininkai vertinami visame pasaulyje. Mūsų moterys, šviesiaplaukės ir rusvaplaukės, yra vienos gražiausių pasaulyje“.
Anot verslininko, didžiausia lietuvių tautos problema yra tame, kad žmonės turi per daug pykčio, pavydo ir negali išsiugdyti pilietiškumo. „Būtų gerai, kad žmonės ateitų į rinkimus ir pagalvotų už ką balsuoja. Išsirenka visokius klounus, o paskui stebisi, kad valdžia kvaila. Tuomet visiškai nusivilia valdžia ir į kitus rinkimus nebeina. Net baisu prognozuoti, kiek žmonių ateis į savivaldybių rinkimus“.
Kodėl lietuviai dėl visko kaltina Lietuvą?
Psichologas O. Lapinas paaiškino, kad lietuvių tautai būdingas savęs ir kitų „kaltinimas“. Viskas susiklostė istoriškai: pagoniškoms vertybėms „būk agresyvus“ buvo pridėtos krikščioniškos vertybės „atgailauk, jauskis kaltas“.
„Dėl šių vertybių sujungimo į vieną gavosi kovinga lietuvių tauta, kuri dažnai būna agresyvi. Žmonės pasineria į agresyvų morališką puolimą ir savęs menkinimą. Agresyvumas perėjęs į moralės sritį lietuvių tautą daro labiau depresyvią nei kitas tautas, kas išreiškiama formomis „aš kaltas“ arba „ kaip jis galėjo, niekšas?“.
Psichologas pabrėžė, kad lietuviai daugiausia užsiėmę savo gyvenimo tvarkymu, o ne tuo, kaip ginti Lietuvą. Šiuo požiūriu lietuviai mažai kuo skiriasi nuo kitų tautų, kurios po karštų revoliucijų pasineria į asmeninio gerbūvio kūrimą.
Būtent dėl šios priežasties daugelis emigruoja. „Žmonėms trūksta vidinės motyvacijos, jie nori finansinio stabilumo ir nejaučia savo reikalingumo šaliai. Motyvacija – tai, kai žinai, kad be tavęs negali, kad esi reikalingas ir kitas to negali padaryti, matai savo pastangų rezultatą, tau sekasi. Kai matai, kad nieko neišeina, galbūt tau taip tik atrodo, tu jau emigruoji. Arba darai taip, nes visi taip daro...“, – komentuoja O. Lapinas.
Ar materialinių vertybių nebuvimas lemia lietuvių „nemeilę“ Lietuvai?
„Materialinės vertybės tik patenkina mūsų poreikius. Žinoma, pinigų nebuvimas – erzina ir stygius meilės neskatina. Tačiau materialinių priemonių buvimas meilės taip pat nepažadina. Žmogus turi jausti, kad yra dalis to, ką myli ir kad ta dalis jį priima. Reikėtų išmokti mylėti ir priimti kitus žmones. Čia nėra specifinis lietuvių uždavinys. To reikėtų išmokti visiems žmonėms“.
