Ar kada nors auksu žibant medžių lapams susimąstėte, kas rudenį juos nudažo? Ir kodėl vieni lapai geltoni, kiti raudoni? Kodėl kartais tų auksinių atspalvių – daugybė, o kartais viskas staiga paruduoja?
Apie visa tai Balsas.lt skaitytojams pasakoja gamtos mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus kolegijos docentė Ona Motiejūnaitė.
Rudenį lapai sensta
„Lapų spalva priklauso nuo juose esančių cheminių medžiagų. Žalią jų spalvą lemia chlorofilas, susitelkęs lapų chloroplastuose. Visą vasarą jis vyrauja lapuose ir atspindi žalio spektro šviesą, todėl matome žalius lapus. Mums atrodo, kad taip ir turi būti, tačiau iš tikrųjų lapų ląstelėse yra kelių rūšių plastidės, kurių pigmentai skirtingi, ir chloroplastai, lemiantys žalią spalvą – tik vieni iš jų", – aiškina O. Motiejūnaitė.
Rudenį, kai žemėja aplinkos temperatūra, saulė siunčia žemei mažiau šviesos, trumpėja dienos, augalas ima ruoštis žiemai, lapai pasensta, pasakoja mokslininkė.
„Tuo metu augaluose gausiau susidaro hormono – abscisinės (abscizo) rūgšties, kuri skatina skiriamojo sluoksnio tarp lapkočio ir medžio ar krūmo šakos susidarymą. Šio sluoksnio ląstelės atskiria lapus nuo šakos, ir lapai nukrenta. Kai pasenę lapai nukrenta, augalai savotiškai apsivalo, nes kartu nukrenta ir įvairių ligų sukėlėjai, pašalinami lapuose sukaupti teršalai“, – aiškina ji.
„O spalvą prieš nukrisdami lapai keičia dėl to, kad pasikeitė aplinkos sąlygos. Kai temperatūra tampa žemesnė, dienos trumpesnės, padaugėja abscisinės rūgšties, lėtėja augalų augimo procesai, jų lapai sensta ir juose greitėja chlorofilo irimas. Jo pradeda mažėti, o paskui ir visai nelieka. Todėl išnyksta žalia spalva ir išryškėja kitų pigmentų spalvos", – aiškina O. Motiejūnaitė.
Auksinis augalų pigmentas
Kokia spalva sunykus chlorofilui nusidažys medžiai ir krūmai – geltona, auksine ar raudona – ir priklauso nuo lape esančių pigmentų ir oro sąlygų, aiškina mokslininkė.
„Yra didelė pigmentų grupė, kurie vadinami karotinoidais. Pavyzdžiui, karotinas yra oranžinės spalvos, geltoni bei rudi pigmentai yra ksantofilai (daugiausia, iki 60 proc. viso ksantofilų kiekio, lapuose yra geltono pigmento liuteino), o raudona spalva priklauso nuo antocianų. Tačiau plastidės (chromoplastai), kuriose yra šie pigmentai, lapuose pasiskirsčiusios nevienodai. Pigmento ir abscisinės rūgšties kiekis įvairiose lapo dalyse taip pat gali skirtis. Todėl lapai ir nusidažo įvairiomis spalvomis – vieni raudoniau, kiti geltoniau" ,– atskleidė auksinio rudens paslaptį gamtininkė.
Paklausta, ar spalvos, kuriomis ruduo nuspalvina augalų lapus, priklauso nuo žemės, kurioje auga medis ar krūmas, O. Motiejūnaitė pasakojo:
„Tai priklauso nuo augalo rūšies, augalo cheminės sudėties (pigmentų, hormonų, rauginių medžiagų) ir aplinkos veiksnių. Tačiau jeigu vasarą matome geltonuojančius liepų lapų kraštus, tai nereiškia, kad atskuba ruduo. Lapų kraštų geltimas ir audinio žuvimas tose vietose (nekrozės) yra akivaizdus požymis, kad žiemą į dirvą pateko druskos, kuria buvo barstomi šaligatviai ir gatvės. Dirvožemis svarbus augalų augimui, tačiau spalvingai rudens medžių lapų paletei įtakos praktiškai neturi. Dirvožemio savybės turi reikšmę žiedų spalvingumui“.
Ji pridūrė, kad tų augalų, kurie turi daug rauginių medžiagų, lapai dažniausiai iš karto paruduoja, pavyzdžiui, ąžuolo. O štai klevų lapai žaižaruoja spalvomis. Pageltę drebulių lapai virpa nuo menkiausio oro dvelksmo, tarsi šokdami atsisveikinimo šokį. Pas mus retai auginamo ginkmedžio lapai tik gelsta, jų nepamatysime raudonų.
Spalvų gausą lemia rudens orai
Paklausta, kodėl vieną rudenį nuo spalvų akys raibsta, o kitą lapai paprasčiausiai paruduoja ir nukrenta, mokslininkė aiškina, kad kuo ruduo švelnesnis, tuo spalvų bus daugiau, o jei staiga užklups stiprios šalnos – auksaspalvio rudens gali ir nebūti.
„ Kai ruduo būna šiltas, orai vėsta pamažu – lapai labai gražiai gelsta, jeigu būna truputį šalčiau – labiau išryškėja raudoni atspalviai, nes žemesnėje temperatūroje, ypač jei orai saulėti, geriau sintetinami antocianai. Bet jei oro temperatūros pokyčiai dideli ir staigūs, lapai iš karto gali paruduoti – po pirmos didesnės šalčio bangos", – aiškina O. Motiejūnaitė. Todėl, anot jos, posakyje, kad augalus pakando šalna, yra tiesos.
„Pakanda iš tiesų, jeigu labai staigiai atšąla. Tada sustoja visi procesai, visos augalo funkcijos. Suyra visi pigmentai. O jei ypač stipriai „pakanda“, tada iš karto visi lapai paruduoja", – Balsas.lt sakė gamtininkė.
Švaraus oro testas
Jeigu norite sužinoti, ar labai užterštas oras kurioje nors vietoje, atidžiai apžiūrėkite klevo lapus, pataria O. Motiejūnaitė.
„Jei pastebėsite ant klevo lapų juodas dėmes, negalvokite, kad tai šalnų pėdsakas. Jos būna ir vasarą, tačiau kai lapai pagelsta – dėmės labiau matomos. Tai ant lapų augantis grybas – klevinis žvynokas, kuris mėgsta švarų orą ir vadinamas oro kokybės indikatoriumi, nes yra labai jautrus sieros dioksidui. Kuo oras toje vietoje švaresnis, tuo daugiau ant klevo lapų bus tų juodų dėmių gelsvais pakraštėliais", – pasakojo O. Motiejūnaitė.
„Žiemai palikti lapai bus puiki trąša medžiams, jie tinkami ir kompostui. O sušluoti gatvėse lapai vežami į specialias surinkimo vietas, nes tai – žalioji atlieka, kuri naudojama kompostui gaminti“, – sakė gamtininkė.
Tačiau pageltusių ir nukritusių lapų parkuose ir skveruose galima ir neskubėti surinkti. Balsas.lt O. Motiejūnaitė sakė, kad kai kuriose šalyse populiari rudeninė pramoga – „braidymas“ po lapų kilimus, o lapų spalvingumas bei jų šnaresys padeda atgauti jėgas ir pailsėti nuo miesto triukšmo.