Bene labiausiai visiems užkliuvo taip ir nepaviešintos 169 vaistų pakuotės, kurios neatitiko reikalavimų ir nepateko į kompensuojamų vaistų kainyną, įsigaliosiantį liepą.
Už vaistus mokės mažiau
Savaitės pradžioje ministerija pranešė džiugią lietuviams žinią, kad sumažės didelės dalies vaistų kainos. Ministerija pranešė, kad absoliuti dauguma vaistų gamintojų deklaravo mažesnes kainas, tad pacientai už vaistus mokės trečdaliu pigiau ir sutaupys maždaug 20 mln. eurų per metus.
Komiteto posėdyje dalyvavusi viceministrė pristatė 2015 m. vaistų išlaidų palyginimą Baltijos šalyse. Paaiškėjo, kad pagal bendras išlaidas vaistams lyderės poziciją užima Lietuva (630,6 eur), tada rikiuojasi Latvija (348,1 eur) ir Estija (230,1 eur). Vis dėl to, nors pinigų vaistams išleidžia lietuviai daugiausiai, pagal jų suvartojimo 2015 m. duomenis, lyderiauja Estija, tada seka Lietuva ir Latvija.
Sumažinus vaistų kainas, bus taupomos bus ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos – per metus maždaug 9 mln. eurų, kas leis pradėti kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų. Viceministrė Kristina Garuolienė tvirtino, kad pacientai neturėtų jaudintis, nes esą nė viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų kainyno, o vaistų pasirinkimas ir toliau išliks platus, tik jau kitomis, mažesnėmis, kainomis.
„Buvo gauta 1006 paraiškos dėl vaistų įrašymo į kainyną, iš kurių, pasibaigus oficialiam deklaravimo laikotarpiui, į jį pateks ir atitinka reikalavimus 668 vaistai. 169 vaistų pakuotės neatitiko reikalavimų ir jie nepateks į kainyną, kuris įsigalios liepą“, – sako viceministrė K. Garuolienė.
Pacientams nesvarbu žinoti?
Posėdžio metu, viceministrė tikino, kad į kainyną nepatekę vaistai nėra populiariausi ir ne patys dažniausiai vartojami. Tačiau tai neįtikino Seimo narių, kurie klausė, kodėl nepaviešinamas sąrašas, kokie to tikslai ir motyvai.
„Tai yra daugiausiai antibiotikai, vartojami retai, o ne nuo lėtinių ligų. Tokie, kur išgėriau ir daugiau nebegeri tų vaistų, nesvarbu, juk koks jo pavadinimas. Viešinti žadam, visąlaik buvo kainynas toks rengiamas ir tokių vaistų buvo. Mes vaistinėms pasakysim apie juos, mes viešai jo skelbti neplanuojam, nes čia svarbu vaistininkams“, - kalbėjo K. Garuolienė.
Be to, kaip nurodoma viceminstrės pateiktoje informacijoje, receptų skaičius tenkantis išbraukiamiems vaistams siekia tik 6 proc. visų receptų skaičiaus išrašomo šioms veiklioms medžiagoms.
Kaip pastebėjo ne vienas posėdžio dalyvis, iki minėtų vaistų kompensavimo pabaigos liko lygiai mėnuo. Tačiau apie juos žmonės kol kas tikrai nėra įspėti ir nors ministrė tikina, kad pacientams to ir nereikia žinoti, bet tuoj pat priduria, kad medikams nebus uždrausta juos išrašyti. Nors žadama plėsti medikų apmokymus, siūlant pacientams pigesnių vaistų pasirinkimą.
A. Matulas: viešumo nenoras kelia įtarimų
Seimo narys Antanas Matulas vaistų kainų mažinimo priemones pristačiusiai viceministrei negailėjo aštrių replikų. Pasak jo, labiausiai neramina keli aspektai. Vienas iš jų – išbrauktų vaistų sąrašo nepaviešinimas.
„Kiekvienas nenoras daryti kažką viešai, kelia įtarimų. Be to, kolegė nesugebėjo atsakyti ir dėl vieno brangaus mano paminėto vaisto situacijos. Ar jis likęs kompensuojamų vaistų sąraše ir kokia jo kaina bus. Aš įžvelgiau ten turimą interesą.
Todėl ir kyla klausimų, kiek dar tokių išimčių yra taikoma ir kodėl vaistų sąrašas slepiamas. Dabar likęs vienas mėnesis ir dalis žmonių netikėtai sužinos, kad jie negalės gauti kompensacijų. Aišku, jie pirks, jeigu gydytojas rekomenduos ir turės visą kainą mokėti, taigi, valstybė sutaupys.
Man atrodo, kad priemonės galbūt ir pateisinamos, nes nemažai tikrai sumažės kainos. Bet neramina manęs daromos išimtys, neskelbiamas sąrašas. Tos išimtys yra baisiausias dalykas, dėl kurio atsiranda korupcija“, - įsitikinęs A. Matulas.
Jis priminė, kad anksčiau kompensuojamų vaistų sąrašas buvo keičiamas kartą per metus, dabar keturis kartus per metus. Visgi, vaistų prieinamumas sumažės, kad ir kaip tvirtinama, jog ne. „Logiška, kad sumažės, gal viena kita priemoka pamažės, bet už apie 18 proc. vaistų turės mokėti visa kainą. O tos legendos, kad pirk pigiausią ir jis veiks vienodai, tai tik legendos – niekas negamintų naujų vaistų su naujomis technologijomis“, - sakė Seimo narys.
Po posėdžio, jis negailėjo kritikos ir posėdžio pirmininkei Agnei Širinskienei.
„Bent jau iki šiol, kaip mano patirtis rodo, visi komiteto posėdžiai baigdavosi vienokiu ar kitokiu komiteto nutarimu, sprendimu. Pastaruoju metu visas apsivertė aukštyn kojomis, komiteto pirmininkė daro neva parlamentinės kontrolės posėdį, klausimą įtraukia, bet sprendimų nepriima. Ir baigiasi viskas pagyrimu, nors akivaizdu, kad žmonėms situacija nepagerės“, - negailėjo kritikos ilgametis Seimo narys.
Koks ministerijos uždavinys?
Ministerijos Farmacijos departamento direktorės Gitos Krūkienės teigimu, kompensuojamųjų vaistų sąrašą sudaro veikiosios medžiagos. „Šiuo metu jų yra 484. Iš sąrašo nei viena veikioji medžiaga nėra išbraukiama. Sąrašas nuolat papildomas įrašant naujas veikliąsias medžiagas, kurios turi aukštą terapinę vertę ir skirtos sunkiomis ligomis sergančių pacientų gydymui.
Kompensuojamųjų vaistų kainynas sudaromas pagal Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Minėtame kainyne, kuris įsigalios š.m. liepos mėn. yra įrašyta 1991 vaistų prekiniais pavadinimais, kuriuos gamina skirtingi gamintojai. Daugelį veikliųjų medžiagų gamina ne po vieną gamintoją. Atkreipiame dėmesį, kad Kompensuojamųjų vaistų kainyne vaistai nuolat keičiasi.
Tai yra natūralus rinkos reguliuojamas procesas. Ateina į rinką inovatyvūs neseniai išrasti patentiniai vaistai, tiems, kuriems pasibaigęs patentas ateina nauji generiniai vaistai, kiti vaistai, atsižvelgiant į vaistų rinkoje vykstančią konkurenciją kainomis, pasitraukia iš rinkos. Būna atvejų, kai dėl įvairių priežasčių nutraukiama vaisto gamyba arba keičiama vaisto pakuotė, nes planuojama tiekti kitą pakuotę ir pan., todėl Kainynas keičiamas kas mėnesį ir vaistų skaičius jame nuolat kinta. Ministerija nesudarinėja išbraukiamų vaistų sąrašo.
Ministerijos uždavinys – užtikrinti, kad visų veikliųjų medžiagų įrašytų į Sąrašą vaistai būtų kompensuojami. Būna atvejų, kai sutrinka vienintelio vaisto gamyba ar tiekimas, tokiu atveju mūsų uždavinys užtikrinti nepertraukiamą pacientų gydymą ir skubiai surasti kitą tiekėją, kuris atvežtų vaistą į Lietuvą“, - nurodė direktorė.