Pasak slaptųjų pirkėjų idėjos šalininkų, taip būtų stebima, ar farmacininkai klientams pateikia informaciją apie vaistus kompiuterio monitoriuje, ar paaiškinta, kad pigūs vaistai yra taip pat veiksmingi, kaip ir brangūs.
Nepritariantys tokiai idėjai sako, kad užuot ėmusis griežtų priemonių ir skatinusi gyventojus pirkti pigius generinius vaistus, valdžia turėtų rūpintis, kas Lietuvą pasiektų nauji efektyviausi ir kuo pigesni vaistai. Pasak jų, kontrolės sistema vaistinėse veikia gerai ir yra skaidri.
Konservatorius Antanas Matulas mano, kad idėja slaptai tikrinti vaistininkus yra „nešiuolaikinis ir nelogiškas sprendimas“.
„Tokie tikrinimai vykdavo sovietmečiu ir vykdavo po to, kai buvo atkurta nepriklausomybė, bet buvo gaunama labai daug skundų, kad kontroliuojančios institucijos tiesiog trukdo verslui, reketuoja“, - teigė parlamentaras. Jis priminė, kad slaptųjų pirkėjų atsisakyta 2012 metais.
„Visiškai nesuvokiama, kodėl yra bandoma įteigti visuomenei, kad pigiausias vaistinis preparatas, nors turi tą pačią veikliąją medžiagą, veikia taip pat kaip ir brangesnis, modernesnis šiuolaikinis vaistas. Tai kodėl tada, atsakykite kas nors, kompanijos toliau išranda modernius vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir jų poveikis yra skirtingas? Todėl, kad tai priklauso nuo rezorbcijos vietos, laiko ir panašiai“, - Seime šią savaitę aiškino jis.
A.Matulas teigė pats išbandęs vaistus nuo širdies ritmo sutrikimo, kurie veikia nevienodai, nors turi tą pačią veikliąją medžiagą.
