Būtent todėl Japonijos vėliava olimpinėse žaidynėse kelia nemažai pykčio, o kai kurios kaimyninės šalys netgi pasiūlė Tokijo olimpinių žaidynių metu ją uždrausti.
Maža tikimybė, kad situacija tarp Seulo ir Tokijo artimiausiu metu pagerės, tačiau ginčai gali aprimti. Kai kurie ekspertai sako, kad Covid-19 apribojimai, dėl kurių žiūrovai nebus įleidžiami į daugumą olimpinių renginių, užkirs kelią galimiems neramumams.
Štai kodėl tekanti saulė kelia tiek įtampos šiaurės rytų Azijoje.
Kilmė
Su Japonija yra siejamos dvi tekančios saulės vėliavos, kurių pavadinimai, išvertus iš japonų kalbos, reiškia „saulės kilmė“.
Viena jų yra šalies nacionalinė vėliava, vadinama „nišioki“ arba „hinomaru“, kurioje vaizduojamas raudonas diskas baltame fone. Ši vėliava paprastai nekelia jokių problemų.
Kitoje vėliavoje taip pat yra raudonas diskas, tik čia jį supa 16 spindulių. Vadinama „kiokudžitsuki“, ji yra įkvėpusi ne vieną įnirtingą Japonijos kaimynių protestą.
Abi vėliavos yra naudojamos jau ne vieną šimtmetį. Tačiau ginčai dėl tekančios saulės prasidėjo XX a. pradžioje, kai Japonijos imperatoriškasis jūrų laivynas naudojo ją kaip oficialiąją savo vėliavą, ir su ja kolonizavo Korėjos pusiasalį, užpuolė arba okupavo Kiniją ir kitas Azijos šalis.
Ji vis dar yra Japonijos karinio laivyno vėliava, kurią naudoja jūrų savigynos pajėgos, o kiek pakeista šios vėliavos versija 1954 m. tapo sausumos gynybos pajėgų simboliu.
Šiandien Japonijos kraštutiniai dešinieji dažnai ją naudoja protestų metų ir socialiniuose tinkluose.
Prieštaringos nuomonės
Japonijos vyriausybė pabrėžia, kad abiejose tekančios saulės vėliavose saulė yra naudojama kaip motyvas, ir jos buvo keliamos visoje šalyje dar prieš karą. Tekanti saulė su spinduliais Japonijoje yra naudojama ir šiais laikais, pavyzdžiui, švenčiant didelį žvejų pagautą laimikį, vaiko gimimą ar kitas šventes.
„Teiginys, kad ji yra politinis pareiškimas ar militarizmo simbolis, čia visiškai netinka. Manau, kad tai tėra didelis nesusipratimas“, – 2013 m. sakė dabartinis Japonijos ministras pirmininkas Yoshihide Suga, tuomet ėjęs vyriausiojo kabinėto sekretoriaus pareigas.
Bet Japonijos kaimynėms atrodo kitaip.
2019 m. Pietų Korėja Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) pateikė oficialų prašymą uždrausti šią vėliavą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Seulo teigimu, ši vėliava primena apie Azijos žmonių, per karą patyrusių Japonijos kariuomenės agresiją, „randus ir skausmą“, panašiai kaip svastika „europiečiams primena antrojo pasaulinio karo siaubą.“
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida, kuriai paprastai nėra būdingi santūrūs pasisakymai, apkaltino Japoniją bandant paversti „karo nusikaltėlių vėliavą“ į taikos simbolį. Jų nuomone tai „Netoleruojamas įžeidimas mūsų ir kitiems Azijos žmonėms.“
Kinija taip pat labai jautriai reaguoja į Japonijos vyriausybės, asmenų ir kompanijų veiksmus. Tačiau kinų vyriausybės pasipiktinimas istorija pradėjo mažėti, ypač pastaraisiais metais, kai išsaugo Kinijos politinė, ekonominė ir kultūrinė konkurencija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Europos demokratijomis. Taigi vėliavos klausimas Kinijoje susilaukia mažiau reakcijų nei Pietų Korėjoje.
Naudojimas žaidynėse
Praeitą šeštadienį Pietų Korėja iš Tokijo olimpinio kaimelio pašalino visas iškabas, kurias TOK paskelbė provokuojančiomis. Seulo teigimu, valstybė gavo TOK pažadą, kad tekančios saulės vėliava bus uždrausta visuose stadionuose ir kitose olimpinėse vietose.
Tačiau vėliau Pietų Korėjos žiniasklaida pranešė, kad buvo aktyvistų, iškėlusių tekančią saulę šalia sportininkų kaimelio. Šiuose pranešimuose taip pat buvo teigiama, kad Japonijos organizacinis komitetas nusprendė, jog vėliava nebus uždrausta olimpiniuose stadionuose.
„Nederėtų uždrausti šios vėliavos karinės laivybos kontekste, nes vieną jos versijų naudoja Japonijos jūrų savigynos pajėgos, – sakė Leifas-Ericas Easley, „Ewha“ universiteto Seule profesorius. – Tačiau tikriausiai nesitikėtumėte, kad tekančios saulės emblemą naudotų Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai ar Japonijos sportininkai, nes tai nėra jų tautinė vėliava.“
Nors abi šalys yra JAV sąjungininkės, ryšiai tarp Seulo ir Tokijo jau ilgus metus kenčia nuo nesutarimų dėl istorijos ir prekybos.
Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-in administracija pirmadienį pranešė, kad šalies vadovas nusprendė nevykti į Japonijoje vykstančias olimpines žaidynes, nes dvi šalys nesugebėjo rasti bendros kalbos lyderių viršūnių susitikimui paremti.
Ar situacija tik blogės?
Kai kurie ekspertai mano, kad ginčas dėl vėliavos nėra toks rimtas, palyginus su kitomis skaudžiomis problemomis, tokiomis kaip Japonijos vykdytas korėjiečių grobimas seksualinei vergijai ar priverstiniam darbui. Todėl tikėtina, kad dviejų valstybių santykiai dėl vėliavos nesuprastės.
Tačiau jeigu prieš Japoniją nusiteikusių Pietų Korėjos pilietinių grupuočių pyktis susilauks Japonijos visuomenės reakcijos, nesutarimai dėl vėliavos gali vėl įsiliepsnoti, sakė Lee Myon-woo, netoli Seulo įsikūrusio privataus „Sejong“ instituto direktoriaus pavaduotojas. L. Myon-woo teigimu, Pietų Korėja turėtų susilaikyti nuo perteklinės ir pernelyg politinės vėliavos interpretacijos, nes nėra jokių požymių, kad Japonija bando atgaivinti praeities militarizmą.
Bet Bongas Youngshikas, mokslininkas iš Šiaurės Korėjos studijų instituto „Yonsei“ universitete, mano, kad vėliava nebūtų tapusi tokia opia problema Japonijai, jeigu valstybė būtų atsižvelgusi į jų kaimynių reikalavimą „nuoširdžiau atsiprašyti“ dėl jos žiaurumo karo metu.
Tačiau ginčas greitai gali išblėsti dėl vienos paprastos priežasties – beveik visuose olimpiniuose renginiuose nebus žiūrovų, taigi neatsiras šia vėliava laikančių žmonių. Tai reiškia, kad bent kuriam laikui šis nesutarimas bus pamirštas.
