Dabartinę Ispanijos rinktinę futbolo specialistai lygina su 1970 metais pasaulio čempionais tapusiais brazilais. Kai kurie futbolo specialistai teigia, kad Vicentės del Bosques vadovaujami ispanai yra geresni nei brazilai. „Įvartis. net“ pateikia dviejų skirtingų epochų komandų žaidimo analizę ir palieka teisę spręsti, kuri ekipa - Brazilija ar Ispanija žaidė gražesnį akiai futbolą.
Brazilai mušė daugiau
1970 metais Brazilijos rinktinė buvo nuostabi. Būsimų pasaulio čempionų Meksikoje niekas negalėjo sustabdyti. Finale brazilai, įmušę keturis įvarčius, 4-1 įveikė Italiją ir užsimovė pasaulio čempionų karūną. Pasibaigus futbolo čempionatui, žaidimo kritikai ilgą laiką gyrė brazilų komandą, o vėliau – ir tos šalies futbolo mokyklą. Būtent nuo 1970-aisiais metais baigėsi dvylika metų trukusi brazilų futbolo era. 2008 metais Ispanija laimėjo Europos futbolo čempionatą, 2010– pasaulio pirmenybes, beveik prieš savaitę – antrą kartą apgynė Senojo žemyno nugalėtojų titulą.
Po šios pergalės pasigirdo kalbų, kad Brazilija 1970-aisiais metais buvo nuostabi, bet šių metų Europos futbolo čempionai pakeitė futbolo taktiką ir yra pradeda kurti naują žaidimo suvokimo viziją. Žaidimą be puolėjų, tačiau su įvarčiais ir galingomis atakomis, žaidimą, paremtą trumpomis atakomis ir itin greitu ritmu.
1970 metais brazilų žaidimas pasaulio čempionate Meksikoje rėmėsi puolėjais, kurie galėjo susikurti progą iš nekur bei pelnyti įvartį. Tuomet pirmenybėse rezultatyviausiu tapo vokietiis Gerdas Muelleris – jis įmušė 10 įvarčių. Septynis pelnė brazilas Jairzinho, keturis – Pele, tris – Rivelino, du- Tostao, po vieną – dar trys Brazilijos ekipos futbolininkai. Praktiškai kiekvienas brazilas galėjo įmušti lemiamą įvartį. Tai buvo puolamojo stiliaus komanda.
Ispanija laužė tradicijas
Kaip 2012 Europos čempionate atrodė Ispanija? Jie žaidė savo žaidimą, laužydami nusistovėjusias futbolo schemas. Tradicinių 4-3-3 net nebuvo. Ispanai improvizavo ir žaidė su nuostabia laisve. Neturėdami nominalaus puolėjo įvarčius galėjo pelnyti septyni žaidėjai. Juk sunkiau gintis prieš septynis nei prieš du, ar ne? 1970 metais Brazilija išnaudojo krašto puolėjus ir atakos smaigalyje ieškojo tikro puolėjo. Dažniausiai Jairzinho žaidė aikštės viduryje. Viskas struktūriškai aišku: keturi gynėjai, keturi saugai, du puolantieji, akcentas – ne Pele, o Jairzinho žaidimas. Taip, tai puikiai veikė. Jei sistema nebūtų veikusi, Brazilija nebūtų tapusi pasaulio čempione, bet....puolėjus reikėjo nuolat maitinti kamuoliais. 2010 metų Ispanija rinktinė tokių problemų nesprendė. Ji tiesiog žaidė žinodama, kad kiekvienas saugas reikiamu momentu gali tapti puolėju. 1970 metais brazilai žaidė akiai labiau gražesnį futbolą ir daug rezultatyvesnį, nes savo gretose turėjo daug gerų žaidėjų, kurių tikslūs smūgiai dovanodavo pergales, o 2010 metų Ispanijos rinktinė rungtyniavo saugodama kamuolį ir nesukurdama daug atakų. Sukurdama tiek, kiek reikia pergalei.
Į žaidimą įtraukė vartininką
1970 metais Brazilija nuolat spausdavo varžovus ir būsimiems pasaulio čempionams net nebuvo minties perduoti kamuolį savo vartininkui, tuo tarpu 2010 metų Ispanija dažnai į savo žaidimą įtraukdavo ir Ikierą Casillasą. Kai jis gaudavo perdavimą, kamuolį galingu smūgiu siųsdavo į priešininkų aikštės pusę, kur ispanai vėl pradėdavo trumpų perdavimų odisėją. Per keletą metų Ispanija šiuolaikiniame futbole pritaikė trumpų perdavimų filosofiją. Atakos rezgamos žaidžiant trumpais perdavimais, atakose dalyvauja daug žaidėjų. Tai prasidėjo nuo „Barcelona“ klubo žaidimo stiliaus, kuris persikėlė į Ispanijos rinktinę. Gal kartais toks žaidimas nėra gražus, bet jo duodami vaisiai - milžiniški. Realiai trys Ispanijos rinktinės žaidėjai: vartininkas I.Casillas, centro gynėjai Sergio Ramosas ir Gerardas Pique daugumą rungtynių praleisdavo savo vietose. Visi kiti – dalyvaudavo atakose ir megzdavo trumpų perdavimų ispanišką voratinklį. Tai ir buvo Ispanijos išskirtinumas praėjusiame Europos čempionate. Būtent dėl universalumo ir neprisirišimo prie tradicinių futbolo schemų Ispanija laimėjo trečią Europos čempionų titulą šalies istorijoje.
