Nieko jau nestebina, kad tokios šalys kaip Iranas ir Kinija cenzūruoja internetą. Tačiau pastaruoju metu tokio žingsnio vis dažniau griebiasi ir demokratiniai režimai. Žurnalas „Foreign Policy“ sudarė demokratijų, krypstančių interneto cenzūros link, sąrašą.
Australija
Į ką taikomasi? Oficialiai kalbama, kad cenzūros taikinys yra vaikų pornografija ir terorizmas, tačiau duomenys rodo, kad cenzūravimo apimtys žymiai platesnės.
Kas už to slepiasi? 2008 metų sausį Australijos parlamentas pradėjo svarstyti įstatymą, kuris priverstų visus internetinio ryšio tiekėjus filtruoti vartotojams tiekiamą turinį. Taip būtų siekiama blokuoti svetaines, kurios pateko į Australijos komunikacijų ir žiniasklaidos biuro juodąjį sąrašą. Nors įstatymas vis dar yra planavimo stadijoje, iš internetinio ryšio tiekėjų reikalaujama, kad iki šių metų birželio mėnesio testavimams jau būtų paruoštos filtravimo sistemos.
Vyriausybė oficialiai teigė, kad šiuo įstatymu visų pirma būtų siekiama kovoti su vaikų pornografiją ir terorizmą propaguojančiomis svetainėmis, tačiau 2009 kovą prieš cenzūrą kovojanti interneto svetainė „Wikileaks“ nutekino 2 935 svetainių, kurias norėjo užblokuoti Australijos valdžia, sąrašą. Tarp blokuotinų svetainių atsidūrė ir tie puslapiai, kurie kviečia internete žaisti pokerį, taip pat propaguoja satanizmą ir eutanaziją. Dėl neaiškių priežasčių į blokuotinų svetainių sąrašą pateko ir kai kurie privatų verslą pristatantys interneto puslapiai, tarkime Kvynslendo odontologijos kabineto internetinė svetainė. Blokuotinų svetainių paviešinimas pagraužė visuomenės paramą tokiam įstatymui, o vienas didžiausių Australijos internetinio ryšio tiekėjų pareiškė nedalyvausiantis filtravimo sistemų bandymuose.
Prancūzija
Į ką taikomasi? Keitimosi failais svetaines
Kas už to slepiasi? Prancūzijos parlamentas kol kas svarsto ir veikiausiai priims patį griežčiausią prieš piratavimą nukreiptą įstatymą. Kitos šalys baudžia nelegaliai failus platinančius interneto vartotojus baudomis, tačiau Prancūzija veikiausiai pareikalaus, kad internetinio ryšio tiekėjai atjungtų ryšį asmeniui, kuris kelis kartus buvo pagautas nelegaliai besisiųsdinantis failus. Šio įstatymo įgyvendinimui bus sukurta speciali administracinė institucija, kuriai bus suteikta teisė bausti piratus. Muzikos ir filmų industrijos lyderiai tvirtai remia šį įstatymą. Jį remia ir prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio žmona Carla Bruni neseniai išleido savo albumą. Tiesa, prieš įstatymą pasisako už vartotojų privatumą kovojančios grupės ir kabelinio interneto paslaugas siūlančios kompanijos.
Bene daugiausiai prieštaravimų kelia įstatymo vieta, kuri numato, kad baudžiamas bus kiekvienas asmuo, kurio interneto linija bus panaudojama nelegalių failų parisiuntimui. Tad dažnai nukentės ir tie asmenys, kurių interneto linija buvo naudojamasi be jų pačių žinios. Todėl kiekvienas Prancūzijos gyventojas bus teisiškai įpareigotas saugoti prieigą prie savo bevielio interneto.
Indija
Į ką taikomasi? Politinį radikalizmą, teroristines svetaines
Kas už to slepiasi? Interneto filtravimo sistema Indijoje vis dar nėra iki galo išdirbta, tačiau savavališkas jos taikymas kelia prieš cenzūrą kovojančių agentūrų pyktį. 2003 metais šalyje buvo sukurta Atsako į nepaprastąsias kompiuterines situacijas komanda, kuri ir užsiima interneto filtravimu. Ši komanda vienintelė gali spręsti, kurias svetaines verta užblokuoti. Sprendimai nėra peržiūrimi ir dėl jų negalima teikti jokių apeliacijų. Daugumoje užblokuotų svetainių rasta nepadorios informacijos, tačiau taip pat buvo užblokuotos ir hindu nacionalistų bei kitų radikalių grupuočių svetainės. 2003 metais tūkstančiai Indijos interneto vartotojų vienu metu negalėjo pasiekti svetainės „Yahoo! Groups“, nes joje savo grupę susikūrė šiaurinėje šalies dalyje veikianti maža separatistų grupė.
Kai buvo atskleista, kad už 2008 metų lapkritį įvykdytus išpuolius Mumbajuje atsakingi teroristai planuodami atakas naudojo svetainę „Google Earth“, prokurorai kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą tam, kad ši svetainė būtų užblokuota. Tiesa, toks reikalavimas buvo atmestas, tačiau Indija dabar kuria savą alternatyvą „Google Earth“, iš kurios būtų ištrinti kai kurie itin „jautrūs“ objektai.
Argentina
Į ką taikomasi? Žvaigdžių šmeižtas
Kas už to slepiasi? Argentinos futbolo žvaigždė Diego Maradona yra geriausiai žinomas dėl 1986 metais „Dievo ranka“ įmušto įvarčio, tačiau jis taip itin prisidėjo prie to, kad jo šalyje būtų įvesta griežta interneto cenzūra. D. Maradona ir dar 70 kitų visuomenėje žinomų žmonių 2007 metų viduryje pateikė kolektyvinį ieškinį, nukreiptą prieš „Google“ ir „Yahoo“ paieškos sistemas. Žvaigždės teigė, kad šios paieškos sistemos jų vardus prieš jų pačių valią susieja su pornografija ar kitokiomis nepageidautinomis sritimis. Teismas priėmė ieškovams palankų sprendimą ir pripažino, kad paieškos svetainės yra atsakingos už kitų svetainių pateikiamą turinį. „Google Argentina“ atstovas pareiškė, kad tokiu atveju ir spaudos kioskai gali būti laikomi atsakingais už parduodamų laikraščių turinį.
Paieškos svetainės apskundė tokį teismo sprendimą, tačiau bent jau kol kas visi, ieškantys „Google“ ar „Yahoo“ paieškos sistemose informacijos apie D. Maradona ar kitas žvaigždes, prieš save išvysta užrašą, kad paieškos sistema buvo įpareigota laikinai pašalinti visus ar kai kuriuos paieškos rezultatus. Tiesa, reikia turėti omenyje tai, kad prieš paieškos sistemas į kovą stojo ne tik D. Maradona, kuris stengiasi nuslėpti gandus apie ankstesnes savo orgijas, tačiau ir kai kurie teisėjai. Būtent čia dauguma kritikų įžvelgia interesų konfliktą, nes patys teisėjai ir nusprendė cenzūruoti paieškos sistemas, o tuo pačiu ir apie save pateikiamą informaciją. Be to, paskalų apie D. Maradona vis dar lengva gauti vos tik persijungus kitai valstybei pritaikytą paieškos sistemos versiją.
Pietų Korėja
Į ką taikomasi? Šiaurės Korėjos propagandą
Kas už to slepiasi? Pietų Korėjoje interneto skvarba yra viena iš didžiausių visame pasaulyje. Internetu naudojasi mažiausiai 90 proc. namų ūkių, tačiau šalies interneto sistema taip pat yra ir viena iš labiausiai cenzūruojamų visame pasaulyje. Internetinio ryšio tiekėjai privalo blokuoti 120 tūkst. interneto svetainių, kurios yra atsidūrusios šalies vyriausybės juodajame sąraše. Kai kurios blokuojamos svetainės yra pornografinės ir susijusios su internetiniais lošimais – vyriausybė reikalauja, kad patys tiekėjai cenzūruotų informaciją, kuri gali būti žalinga jaunuoliams. Tačiau vis dėlto dažniausiai yra blokuojamos simpatijas Šiaurės Korėjai reiškiančios svetainės ar svetainės, kuriose advokataujama už abiejų Korėjų susijungimą.
Remiantis 1948 metais priimtu antikomunistiniu Nacionalinio saugumo įstatymu, Pietų Korėjos gyventojai gali susilaukti įkalinimo iki 7 metų bausmės už itin abstrakčiai apibrėžtą antivalstybinę veiklą. Bausmė gali būti taikoma ir interneto vartotojams. Tarkime komunistų aktyvistai buvo suimti už tai, kad iš interneto siuntėsi marksistinius tekstus. Nacionalinio saugumo įstatymas yra vertinamas labai prieštaringai, o vyriausybė pastaruoju metu teigia palengvinsianti prieigą prie Šiaurės Korėjai simpatizuojančių svetainių, kurių serveriai dažniausiai yra Japonijoje. Tačiau paskutiniai testai atskleidė, kad Pietų Korėjoje internetas vis dar yra smarkiai cenzūruojamas.
