CNN meteorologas Brendonas Mileris pabandė skaitytojams paaiškinti, kas slepiasi už šios vasaros nenuspėjamų orų keliamo chaoso, ar kas nors sieja mirtį nešančią karščio bangą Rusijoje bei pragaištingus Pakistano potvynius? Taip pat jis kėlė klausimą, ar gamtos nelaimės nutinka vis dažniau ir ar tai nutinka dėl globalinio atšilimo?
Kartais tas ryšys tarp gamtos reiškinių būna aiškiai matomas ir suprantamas. Kartais daug sunkiau įvertinti situaciją, nes reikia daugybės laiko.
Maskviečiai dar ilgai prisimins 2010 m. vasarą - karščiausią vasarą miesto istorijoje. Šią vasarą buvo pasiektas visų laikų karščio rekordas, vėliau, tik per dviejų savaičių laikotarpį, liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, jis buvo dar kelis kartus (iš viso penkis) viršytas. Jau 29 dienas iš eilės temperatūra nenukrito žemiau 30°C.
Be to, be nepakeliamo karščio Rusijos sostinė taip pat kenčia ir nuo smogo, kuris kilo dėl aplink siaučiančių miškų gaisrų.
Pakistaną, kuris yra maždaug 4,000 kilometrų nuo Rusijos, priešingai, kankina dar neregėto intensyvumo musoniniai lietūs. Štai 140 km nuo sostinės Islamabado esančiame Pešavare vien per parą lietaus lygis šešis kartus viršijo mėnesio vidurkį.
Smarkūs lietūs nesiliovė nuo pat liepos 29d, kilę potvyniai palietė 14 milijonų žmonių gyvenimą, pražudė bent 1,300.
Nors šios nelaimės yra skirtingos, be to, jas taip pat skiria daugybė kilometrų, gali būti, kad jos abi kilo dėl susidariusios didelės aukšto slėgio zonos virš Vakarų Rusijos.
Aukštas slėgis gali daryti įtaką orui didelėje teritorijoje, keisdamas srovės srautus, kurie veikia tarsi „audrų kelias“. Srovės srautų blokavimas gali trukti porą dienų, bet gali užsitęsti, kaip matome dabar Rusijoje, ir keletą savaičių. Šio reiškinio veikiamų teritorijų laukia sausra ir karščiai, srovės srautams cirkuliuojant aplink aukšto slėgio zoną gali atsirasti potvynio pavojus.
Štai praėjusią savaitę Europoje matėme lietus Centrinėje Europoje, nors jie ir nepasiekė Rytų Europos ir Rusijos.
Aukšto slėgio zona, esanti virš Vakarų Rusijos jau kelias savaites, privertė srovės srautus pasukti link Pakistano, vietovės, kur šiuo metu laiku jų paprastai nebūna.
Įmanoma, kad prie tokių intensyvaus lietaus čia privedė oro srautų ir sezoninių musonų srovių virš Pietryčių Azijos sąveika.
Tad, kas lėmė šią aukšto slėgio zoną virš Rusijos ir kodėl tai tęsias taip ilgai?
Mes nuolat pabrėžiame, kad ekstremalūs oro pokyčiai ar net jų serijos sukeliamos ne pasaulinio atšilimo ar klimato kaitos. Šie ekstremumai, tokie kaip karščio bangos ar potvyniai, kyla kiekvienais metais visame pasaulyje.
Tačiau dauguma mokslininkų tiki, kad šie įvykiai ateityje dažnės ir tam įtakos turės pasaulinis atšilimas.
