Miestui reikia tvirtos rankos. Reikia gero ūkvedžio, kad būtų tvarka ir švara, kad mieste būtų gera ir saugu gyventi. „Buvau ir administratorius, ir direktorius, ir Tarybos narys, todėl miesto problemos man žinomos“, – teigia jau daugiau nei 100 dienų Šiaulių miesto mero kėdėje sėdintis socialdemokratas Justinas Sartauskas. Tik ar miestas brenda iš sąstingio liūno, ar atsigauna verslas ir kultūra, ar problemos sprendžiamos tinkamai? Ar nepaskubėjo Šiaulių miesto taryba pirmoji iš didžiųjų šalies miestų išsirinkti mero?
Mero šlepetės
Būsimų pirmokų tėvai gudrauja norėdami, kad jų vaikai mokytųsi prestižinėse miesto mokyklose – deklaruoja gyvenamąją vietą joms priskirtose teritorijose. Justinas Sartauskas turbūt taip pat nebūtų galėjęs būti miesto meru, jeigu būtų nurodęs tikrąją savo gyvenamąją vietą, pagal kurią jis galėtų būti tik Šiaulių rajono politiku. Valdas Adamkus juk taip pat prieš tapdamas prezidentu kelerius metus buvo palikęs šlepetes Šiauliuose.
Šiaulių meras gyvena Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone. Gyvenamąją vietą deklaravo Šiauliuose, nuosavame bute. Ar gyvenimas kitur netrukdo merui būti Šiaulių aktualijų žinovu? Taigi, apie duotus pažadus, nuveiktus darbus, ateities vizijas ir daugelį kitų miestui aktualių dalykų – mūsų žvilgsnis ir mero komentaras.
Kiaulė–taupyklė
Teigiama, kad per pastaruosius 10 metų gyventojų mieste sumažėjo 20–30 tūkstančių. Tai daugiau ar mažiau įtakoja ir miesto finansines galimybes. „Turime atsižvelgti į demografinius pokyčius. Sumažėjus gyventojų, nebegauname įplaukų į miesto biudžetą – nesurenkame fizinių asmenų pajamų mokesčio. Reikia pereiti prie griežtos taupymo politikos“, – sako meras.
Tik koks tas taupymas, kai gyventojų sumažėjo, bet valdininkų, panašu, ne. Buvę miesto merai Vytautas Juškus ir Alfredas Lankauskas neturėjo pavaduotojų, o dabartinis meras iš šonų pasistatė net dvi vicemeres. Administracijos direktorius Vladas Damulevičius taip pat turi du pavaduotojus. Negi savivaldybėje dvigubai padaugėjo darbo, o gal specialiai sukuriamos darbo vietos partiečiams ar kitiems „reikalingiems“ žmonėms? Juk pats meras prasitarė, kad „yra žmogus, atsiras ir darbo“. Štai tau ir taupymo politika.
„Komandoje yra ir neseniai dirbančių, ir jau patyrusių žmonių. Reikalingos naujos idėjos: miesto puošybos darbai, švenčių organizavimas, turizmo skatinimas... Juk tiek žmonių iš miesto išvažiavo, tai turime kaip nors tuos netektus pinigus susigrąžinti, reikia kuo daugiau žmonių į miestą pritraukti, skatinti turizmą“, – vardija miesto meras.
Įdomu, ką čia pritrauksi, jei savo kiemą – skverelį priešais Savivaldybę – nusišienauji, kad akių neišsibadytum, o už savo „tvoros“ jau nieko nebematai. Dar visai neseniai – beveik iki birželio vidurio – žalieji miesto piktžolynai vešėjo paėjus vos kelis metrus nuo Savivaldybės. Panašu, kad 15 metų netvarkytas centrinis miesto parkas dar 4-erius metus bus nešienaujamas, kol baigsis kadencija. Mažiausiai. Tiesa, Savivaldybėje sudaryta speciali komisija, kuriai vadovauti paskirta vicemerė Daiva Matonienė, kuri privalo rūpintis žolynų šienavimu.
Palaidoti šimtai tūkstančių
Vienas sunkiausių buvusios Šiaulių miesto tarybos paliktų darbų, anot J. Sartausko, yra miesto kapinių Daušiškiuose įrengimas. Kapinių už miesto aplinkkelio įrengimo istorija jau apaugusi skandalais.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad buvęs Šiaulių miesto meras liberalcentristas Genadijus Mikšys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, spręsdamas klausimus dėl žemės išpirkimo kapinėms.
Kas naujo šioje „šventoje“ žemėje? Kol kas savivaldybė bando atnaujinti bylą dėl Daušiškių detaliojo plano panaikinimo – kreiptasi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Kapinių detalusis planas, kainavęs per 200 tūkst. litų, parengtas, kai dar nebuvo apribojimų kapinėms skirti ne didesnį nei 40 hektarų plotą. Iš Vyriausybės nesulaukiama įstatymo pakeitimų, kad dėl kapinių ploto spręstų pačios savivaldybės. Panašu, ir nebus sulaukta. Šiaulių miesto savivaldybė turės projektuoti naujas kapines savo išpirktoje teritorijoje, kuri neužkloja savininkų turimų plotų.
„Tikėjausi, kad su senuoju Daušiškių detaliuoju planu bus galima vykdyti tai, ką numatė senoji Taryba. Deja. Savivaldybė tikisi per devynis mėnesius parengti detalųjį kapinių planą. Pusantrų metų užtruktų parengti techninį projektą. Gera žinia ta, kad inventorizuotos visos miesto kapinės, suskaičiuotos vietos, kur galima laidoti. Kol kas laidoti Ginkūnų kapinėse vietos yra. Dvejus metus kapų dar tikrai užteks“, – nuramina meras. Tik nutyli, kad naujasis kapinių detalusis planas taip pat ne mažiau kainuos...
Zuikių daugės?
Per pirmąsias 100 dienų Šiaulių miesto tarybai teko priimti ir nepopuliarų sprendimą – buvo pabrangintas važiavimas maršrutiniais miesto autobusais – taigi paplonintos miestiečių piniginės.
„Ši Taryba nėra kuo nors blogesnė už buvusiąją. Senoji ėmė dirbti 2007 m., o 2008 metų kovą pabrangino važiavimą miesto autobusais, – prisimena J. Sartauskas. – Pabrangus kurui ir po “naktinės mokesčių reformos„ panaikinus PVM lengvatą, „Busturas“ dirbo nuostolingai. Kai įmonės vadovai informavo, jog prašys Tarybos peržiūrėti keleivių pervežimo įkainius, buvo iškeltas reikalavimas pirmiausia informuoti visuomenę ir pagrįsti pabranginimo būtinumą. Yra tam tikra metodika, pagal kurią paskaičiuojama važiavimo kaina, tik galiu pasakyti, kad padarytas kompromisas – mėnesiniai bilietai važiuoti darbo dienomis ir moksleiviams turėjo kainuoti gerokai daugiau. Keleivių pervežimo įkainiai padidinti tiek, kad įmonė išgyventų.“
Miręs bulvaras
Kirsta ne tik per paprastų miestiečių kišenę – po rinkimų politikai sumanė sumažinti miesto centre įsikūrusiems verslininkams žadėtas mokesčių nuolaidas. Mokesčių lengvatomis spės pasinaudoti vos trys bulvare dirbantys verslininkai, dešimteriopai daugiau jų investicijos neatsipirks. Taryba perpus sumažino ankstesnių politikų patvirtintas verslą tuštėjančiame bulvare turėjusias skatinti nekilnojamojo turto ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatas, tiksliau, paliko galioti tokias pat, tik pusę gautos nuolaidos verslininkus įpareigojo išleisti kultūros ar sporto renginiams arba pervesti į Smulkaus verslo rėmimo fondą.
Politikai sako, kad verslininkai, pinigus skyrę kultūros ir sporto renginiams, esą į bulvarą pritrauks daugiau lankytojų. Deja, pakeistas Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaro ir centrinės miesto dalies gaivinimo projektas, anot verslininkų, pakerta pasitikėjimą Tarybos sprendimais, o skambiai vadintas mirštančio bulvaro gaivinimas tebuvo priešrinkiminis triukas.
„Didžiausia problema ta, kad mūsų verslininkai, jei tik gali nemokėti mokesčių, tai ir nemoka. Žmogus turi pats jausti atsakomybę mokėti mokesčius, tuomet neteks pavydžiai žiūrėti į Švedijos socialinę sistemą“, – balandį, vos savaitę pabuvęs miesto meru, savaitraščiui „Šiauliai plius“ teigė J. Sartauskas.
Eiliniai darbai
Išrinktas miesto meru J. Sartauskas pristatė Taryboje sudarytos koalicijos veiksmų programos projektą, kuriame labiausiai akcentuojamos švietimo, kultūros ir sporto sritys.
Miesto valdžia uždarame posėdyje priėmė sprendimą, kad sporto kompleksą Dainų parke reikia statyti viešosios ir privačios partnerystės būdu, t. y. kad jį statytų ir valdytų privatus investuotojas, o savivaldybė pastarajam mokėtų koncesijos mokestį. Ar neatsitiks taip, kaip nutiko su Šiaulių arena – savivaldybė, mokėdama koncesijos mokestį, realiai ją išlaiko? „Visi sprendimai šiuo klausimu bus vieši. Reikia, kad visuomenė žinotų ir diskutuotų, tik tada bus balsuojama“, – visuomenės informavimą ir viešumą akcentavo meras.
„Sunkiausias dalykas, kliuvęs pradėjus dirbti – mokyklų renovacija. Praėjusi kadencija buvo tam nepasirengusi. Galbūt įtakos turėjo priešrinkiminis periodas. Mokykloms remontuoti sudaryta eilė, patvirtinta Tarybos. Ją sudarant, atsižvelgiama į energetinį ir kitus mokyklų kriterijus, – pasakoja meras. – Vaikų mažėja, todėl turime pagalvoti ir apie mažiau mokyklų.“
Mažėjant jaunimo, daugėja pagyvenusių žmonių. „Dar šiemet atidarysime Savarankiško gyvenimo namus, pradėsime statyti globos namus pagyvenusiems žmonėms. To neužtenka – reikia pasirūpinti ir jų užimtumu – laisvalaikiu, Trečiojo amžiaus universitetu, kultūriniais renginiais ir kt.“ – sako meras.
Lentos strategas
Atiduota duoklė ir kultūrai. Paskutinę tarptautinio konkurso–festivalio „Saulės žiedas“ dieną Europos šachmatų čempionė Viktorija Čmilytė metė iššūkį šiauliečiams – miesto bulvare surengė simultaną. Su didmeistre susirungti panoro ir meras J. Sartauskas, Šiaulių miesto šachmatų federacijos prezidentas. Simultaną su juo šachmatų čempionė baigė korektiškai – lygiosiomis.
„Simultanas – tai šou. V. Čmilytė tikrai nenorėjo man įsiteikti. Ji suklydo atlikdama maždaug 30–tą ėjimą ir tuo metu dar nebuvo aišku, kas laimės. – pasakoja meras. – Šachmatų išmanymas padeda valdyti miestą – priimant politinius sprendimus padeda numatyti du ėjimus į priekį.“
Titulas suteikiamas už darbus
Geriausiu 2011 metų meru išrinktas Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Antrasis – Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, trečiasis – į Daušiškių kapinių skandalą įsivėlęs, metų valdžios „Kugelių kugeliu“ tapęs buvęs Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys. Ar pavyks dabartiniam Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui užimti geriausiojo poziciją? Iš šalies žvelgiant atrodo, kad kitos šalies savivaldybės tvarkosi gerokai geriau.
Buvęs miesto meras Genadijus Mikšys kritikuoti dabartinio mero veiklos nenori: „Noriu jam palinkėti stiprybės, tvirtybės ir sveikatos, nes darbas labai sunkus. Esame su J. Sartausku dirbę kartu, žinau jo galimybes. Sudaryta šešių partijų koalicija, todėl dirbti labai sunku.“
Justinas Sartauskas baigė Vilniaus universitetą, įgijo matematiko specialybę. Dirbo dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute. Šiaulių miesto savivaldybėje ėjo administracijos direktoriaus pareigas, pastaruosius kelerius metus vadovavo Šiaulių apskrities televizijai. Balandžio pradžioje per pirmąjį naujai išrinktos Šiaulių miesto tarybos posėdį į miesto mero postą buvo pasiūlyta vienintelė jo kandidatūra.
Įdomu, ką čia pritrauksi, jei savo kiemą – skverelį priešais Savivaldybę – nusišienauji, kad akių neišsibadytum, o už savo „tvoros“ jau nieko nebematai.
Povilas LUNGĖ
