Pasirodo, tai vieni juokai – tereikia trupučio klastos ir teatro. Tad ar iš tikrųjų asmens duomenys tokie svarbūs, kad jų nesaugo net Seimo nariai? Tai aiškinosi „Žinių radijo“ socialinio eksperimento laida, skirta Europos duomenų saugumo dienai.
Antai parlamento interneto svetainėje nurodoma, kad vasario viduryje Seimo nariai Petras Narkevičius ir Birutė Vėsaitė vyksta į komandiruotę Briuselyje. Apsimetus Seimo kanceliarijos darbuotoju ir telefonu paprašius patikslinti asmeninius duomenis dėl artėjančios kelionės, jiedu akimirksniu padiktavo savo asmens kodus.
Atskleidus socialinio eksperimento planą, P. Narkevičius pripažino pirmą kartą padiktavęs duomenis telefonu, o B. Vėsaitė atkreipė dėmesį kaipsyk prieš eksperimentinį „Žinių radijo“ skambutį išsiuntusi savo asmens kodą JAV ambasadai, todėl natūraliai padiktavo jį dar kartą. „Ambasada prašo to paties: tik prieš valandą gavau jų žinutę. Tai pagalvojau... Vadinasi, susimoviau. Bet ir jūs neprisistatinėkit taip žiauriai“, – sakė B. Vėsaitė.
Maža to, tariamas Teisingumo ministerijos tarnautojas asmens kodo telefonu išsiprašė net iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino. Atskleidus eksperimento kėslą, jis pasipiktino žurnalisto metodu pavadinęs jį turinčiu nusikalstamos veiklos bruožų. „Vadinasi, jūs apgavote mane. Dėl eksperimento galima ir žmogų nužudyti: ar būtų įdomu, kaip žmogus miršta, ar ilgai kankinasi? Įvairiais būdais žudyti: peiliu, šūviais ar kirviais užkapoti?“, – palygino A. Kunčinas.
Vėliau jis tiesioginėje radijo laidoje paaiškino, kad savo kodą verta atskleisti tik patikimiems asmenims. „Jeigu paskambins jūsų žmona ar žmogus, kuriuos pasitikite, galite pasakyti asmens kodą“, – sakė inspekcijos vadovas.
Eksperimento rezultatai liudija, kad žmonės nelinkę branginti savo asmens duomenų ir dažnai dalina juos laisva ranka, mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius. „Tai yra unikalus duomuo apie asmenį, atskleidžiantis jo tapatybę, ir ne tik – taip pat tikslią gimimo datą ir asmens lytį. O tai yra pertekliniai duomenys“, – sakė jis. Anot teisininko, pasitelkus algoritmus ir žinant gimimo datą, dabartinės struktūros asmens kodą net įmanoma apytiksliai atspėti.
Tuo metu prekybą internetu vykdančios įmonės vadovas Jurgis Gylys mano, kad Lietuvoje asmens kodas yra perdėtai saugomas saugumas, o jo saugumas mistifikuotas. „Tai trikdis tam tikrais atvejais, kai šiuolaikiniame pasaulyje yra visas spektras paslaugų, teikiamų nuotoliniu būdu. Yra neatskirta, kur asmens kodo atskleidimas yra nusikalstama veikla, o kur elementas galimos komercinės operacijos. Jeigu yra daromi nusikaltimai, reikia kovoti su nusikaltimais – tuomet ir bauskite tuos, kurie daro neteisėtą veiką, ponai valdininkai, o ne apribokite galimybes“, – siūlė J. Gylys.
Tiesa, neseniai iš Jeruzalės grįžusi Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė nepatikėjo, kad kažkas Izraelyje mėgino įsilaužti į jos banko sąskaitą ir tariamam kanceliarijos darbuotojui savo banko prisijungimo identifikavimo kodo neatskleidė. „Tai jūsų laimė, kad buvau automobilyje, nes jau ketinau pranešti policijai, kad skambino telefoniniai sukčiai“, – susisiekus antrą kartą ir paaiškinus eksperimento tikslą, tarė parlamentarė.
Anot Europos Tarybos, asmens duomenys yra viena svarbiausių žmogaus teisės į privatų gyvenimą sričių. Sausio 28-ąją duomenų privatumo ir saugumo diena minima nuo 2007 metų.
Marijus Gailius
Visą laidos „Socialinis eksperimentas“ įrašą galite išgirsti www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/01/27/socialinis-eksperimentas/53374
