Žmonės sunkmečiu privengia eiti atostogų, nes baiminasi prarasti darbą. Kiti varomi nemokamų atostogų, tačiau be užmokesčio – irgi nepakeliausi.
E. Šiškauskienė: „Pravegetuosim“
Šviesios vietinio turizmo prognozės, regis, aplenkia Lietuvos pajūrį. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sutiko, kad tų, kurie keliaudami apsigyvena pas vietinius gyventojus ar kempinguose, labai smarkiai padaugės. Tad verslui lieka tikėtis „pravegetuoti“ per vasarą, ir visai neaišku, ar per ją uždirbs pakankamai, kad išgyventų šaltąjį metų periodą.
„Mažesni viešbučiai, tiesą sakant, jau panikuoja ir nebesitiki sulaukti rudens. Kaip rodo duomenys, pavyzdžiui, Palangoje situacija yra ypač liūdna: viešbučių užimtumas kovą buvo 20 proc., nors vasarį – 23 proc. Dėl didelių mokesčių, turistų taupymo ir trumpo sezono Lietuvos kurortai turi užsikelti kainas. O žmonės, metus laukę savo atostogų, nenori rizikuoti praleisti jas galimai lietingame pajūryje ir dar mokėti brangiau negu poilsis Turkijoje ar Egipte, − pasakojo E. Šiškauskienė. − Norėtųsi būti optimistais, bet ...“
Optimizmo dar liko
Turizmo informacijos centrų atstovai nusiteikę optimistiškiau. Nidos kultūros ir informacijos centro atstovų teigimu, viešbučių kainos šią vasarą išliks panašios kaip pernai. Apsistoti Neringoje bus galima mokant nuo 200 iki 600 litų už parą, tačiau bus galima rasti nakvynę ir už 80 litų.
O daugelį mažesnių bei didesnių kultūros renginių kone kasdien galinti pasiūlyti Klaipėda laukia tikrai daug svečių. „Ir pernai turėjome gerą sezoną, o šiemet dar padaugėjo skrydžių į Lietuvą, keltai taip pat pilni, dėl apsistojimo gauname daug užklausų, ypač iš privačių klientų. Todėl tikimės labai geros vasaros. Verslas taip pat nežada kelti kainų, tad nakvynė Klaipėdoje žmogui atsieis nuo 100 iki... labai daug litų“, − šypsojosi Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Alma Galbuogienė neatsiliko ir taip pat tikino, kad Palanga siūlys renginius kone kasdien ir taip pat tikisi neblogo sezono. „Norinčiųjų atvykti užklausų, užsakymų gauname panašiai kaip ir pernai. O verslininkai stengiasi dirbti lanksčiai, bet elgiasi labai skirtingai. Vieni viešbučiai mažina kainas, kiti – kelia. Mano žiniomis, daugelis kavinių ketina mažinti kainas 20−30 proc. palyginti su pernai“, − pasakojo A. Galbuogienė.
Laukia lenkų, vokiečių ir rusų
Kalbant apie svečius iš užsienio, Lenkija Lietuvai yra didžiausia atvykstamojo turizmo rinka, Vokietija – antra. Turizmo departamento teigimu, Lietuva, kaip turizmo valstybė, labiau patraukli vyresnio amžiaus vokiečiams, praeityje turėjusiems glaudžių asmeninių ryšių su Lietuva ar jos dalimi. Tokios pat prognozės numatomos ir šiems metams.
Lietuvos SPA ir sveikatingumo paslaugas ypač pamėgę Rusijos poilsiautojai. Pavyzdžiui, 2008 metais Rusijos turistai Lietuvoje išleido 260 milijonų litų. Nors 2009-aisiais rusų turistų skaičius šiek tiek sumažėjo, tikėtina, kad svečiai iš Rusijos išliks daugiausia pinigų Lietuvoje išleidžiančių turistų trejetuku, teigia Turizmo departamentas.
TIK FAKTAI
2009 metais į Lietuvą atvyko 17,5 proc. mažiau turistų nei 2008 metais.
Atvykstamojo turizmo pajamos pernai sumažėjo 17 proc.
