Prieš metus – 2013 m. birželio 1 d. – pasikeitus valstybės tarnautojų atrankos tvarkai, įsigaliojo reikalavimas visiems, pretenduojantiems užimti įstaigos ar jos padalinio vadovo pareigas, pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Taip siekiama stiprinti valstybinio sektoriaus vadovų korpusą, didinti įstaigų veiklos efektyvumą ir gyventojų pasitenkinimą jų teikiamomis paslaugomis.
Per pirmuosius metus vadovavimo gebėjimus pasitikrino 340 žmonių. Iš jų 261 (76,8 proc.) buvo įvertinti teigiamai ir įgijo teisę 3 metus dalyvauti konkursuose įstaigose. Šiuo metu jau yra įsidarbinę 65 pagal naująją tvarką atrinkti vadovai. Vadovavimo gebėjimų tikrinimas vyksta centralizuotai Valstybės tarnybos departamente pokalbio metu. Jame dalyvauja pretendentas ir du Valstybės tarnybos departamento ekspertai. Užduodami klausimus ekspertai aiškinasi, ar pretendentas turi sėkmingos patirties vertinamais aspektais ir ar geba pateiktose situacijose savo elgesį pagrįsti žiniomis.
Kokio pobūdžio bus patikrinimas, kaip jis vyks, išsamiai paaiškinta vadovavimo gebėjimų tikrinimo atmintinėje, nuoroda į kurią atsiunčiama kiekvienam pretendentui prieš patikrinimą. Ją reiktų atidžiai perskaityti – tada atėjus į pokalbį nebus jokių netikėtumų.
„Kai kurie žmonės būna nusivylę, kad sugaišo kelias savaites analizuodami tam tikros srities teisės aktus, o mes nieko apie juos nepaklausėme. Norime priminti, kad Valstybės tarnybos departamente vykstančio pokalbio metu netikrinama, kaip pretendentas išmano tą sritį, kurioje nori dirbti. Šiame etape svarbu tik tai, ar jis turi reikalingų vadovavimo gebėjimų“, – sako Valstybės tarnybos departamento Vadovavimo gebėjimų tikrinimo grupės ekspertai.
Kas svarbiau: žinios ar patirtis?
Tad ko tikėtis einant į vadovavimo gebėjimų patikrinimą? Kas lemia jo sėkmę: teorinės žinos ar vadovaujamojo darbo patirtis? Koks pretendentas turi daugiau šansų gauti palankų įvertinimą: ne vieną vadybos knygą sukrimtęs ką tik studijas baigęs specialistas ar ilgametis vadovas praktikas?
„Žmonės pernelyg atskiria teoriją ir praktiką, – teigia Vadovavimo gebėjimų tikrinimo grupės vadovė Alma Markevičienė. – Reikalingas jų derinys – tam tikras žinių bagažas ir gebėjimai žinias susieti su praktika, mokėjimas vertinti situaciją, apibendrinti savo ir kitų patirtį, daryti išvadas ir jomis remiantis priimti sprendimus. Reikia pasakyti, kad dauguma į patikrinimą ateinančių pretendentų turi tiek teorinių žinių, tiek praktikos. Retas kuris visai nesidomi vadybos teorija ar nėra niekada vadovavęs.“
Patikrinimo metu vadovavimo praktika yra labai svarbi. Dalis klausimų yra susiję su asmenine pretendento vadovavimo patirtimi, prašoma atsakinėjant remtis konkrečiais pavyzdžiais, iliustruoti konkrečiomis situacijomis. Tačiau tai nereiškia, kad patikrinimo neišlaikys vadovavimo patirties neturintis pretendentas. „Jei žmogus turi vadovaujamojo darbo patirties, jo prašome analizuoti savo darbo patirtį. Jei neturi, užduodami hipotetiniai klausimai – sumodeliuotos darbinės situacijos“, – pasakoja vadovavimo gebėjimų tikrinimo ekspertai.
Be to, vadovavimo patirties galima gauti ne tik užimant tam tikras pareigas valstybės, savivaldybės ar privačioje organizacijoje. Lygiai tokia pat vertinga patirtis, įgyta vadovaujant įvairiems projektams, savanoriškoje, visuomeninėje veikloje. Puiki vadovavimo mokykla – geri vadovų pavyzdžiai.
Valstybės tarnybos departamento ekspertai norintiems pagilinti teorines vadovavimo žinias pataria pasiskaityti apie strateginį įstaigos valdymą, lyderystę, žmogiškųjų išteklių valdymą, komunikaciją ir pan. O jauniems specialistams, turintiems planų ateityje siekti vadovo posto – išnaudoti bet kokią galimybę įgyti vadovavimo patirties: talkinti savanoriškoms, visuomeninėms organizacijoms, imtis įvairių iniciatyvų savo darbovietėje, bendrauti su žmonėmis, iš kurių galima išmokti naudingų dalykų.
Išlaikyti padeda pozityvus požiūris
Kaip pasakojo vadovavimo gebėjimų tikrinimo ekspertė A. Markevičienė, ypač svarbu, kad pretendentas, dalyvaujantis pokalbyje, prisiimtų vadovo vaidmenį ir atsakomybę, mąstytų ir atsakinėtų į klausimus kaip vadovas.
Kadangi vadovavimų gebėjimų patikrinimas vyksta pokalbio forma, labai svarbu, kad pretendentas būtų pozityviai nusiteikęs: aktyviai dalyvautų, bendradarbiautų su ekspertais, nuoširdžiai ir išsamiai atsakinėtų į klausimus, reflektuotų savo patirtį. Jis turi suteikti ekspertams pakankamai informacijos, kad jie susidarytų aiškią nuomonę apie jo gebėjimus ir priimtų pagrįstą sprendimą. „Pokalbis yra dvipusis procesas, į kurį savo indėlį turi įnešti abi pusės: ir ekspertas, ir pretendentas. Mūsų tikslas yra suprasti, kaip pašnekovas sprendžia ar spręstų tam tikras problemas. Vertiname žmogaus veiksmus, elgesį tam tikroje situacijoje“, – sako departamento atstovai.
Neišlaikėte. Kas toliau?
Kodėl žmogui nepasisekė patikrinimo metu, gali lemti daugybė veiksnių. Galbūt jis blogai jautėsi, nesuvaldė savo nerimo, neatsiribojo nuo rūpesčių, todėl visavertiškai nedalyvavo pokalbyje, nesugebėjo perteikti ekspertams savo minčių, neprisiminė patirtį iliustruojančių situacijų, galbūt pritrūko teorinių žinių, nemokėjo paaiškinti savo sprendimų aptariamose situacijose.
Neigiamas įvertinimas per patikrinimą nereiškia, kad asmuo negali toliau siekti norimos karjeros. Tiesa, į kitą patikrinimą galima registruotis ne iš karto, o po 6 mėnesių. Tą laiką reiktų išnaudoti apmąstant buvusį pokalbį, jo metu padarytas klaidas, gilinant vadybos žinias, įgyjant vadovavimo patirties.
Vertina palankiai
Pretendentams po pokalbio siunčiamos anoniminės anketos, kuriose prašoma įvertinti pokalbį, išreikšti savo nuomonę apie jį, galbūt pateikti pasiūlymų, kaip jį būtų galima patobulinti. „Smagu, kad daugiau nei 80 proc. apklaustųjų yra patenkinti vadovavimo gebėjimų tikrinimu. Sulaukiame net pasiūlymų, kad reiktų patikrinti ir šiuo metu dirbančių vadovų vadovavimo gebėjimus“, – pasakoja būsimuosius vadovus vertinantys ekspertai.
Neretai anketose pretendentai prisipažįsta jautę nerimą dėl pokalbio ir džiaugiasi paaiškėjus, kad ši išankstinė nuomonė nepasiteisino. Vertinimas buvęs visai nebaisus ir net naudingas: padėjo susisteminti turimas žinias, patirtį, paskatino pasiskaityti vadybos literatūros, atrasti atsakymus į abejonių kėlusius klausimus.
Vadovavimo gebėjimų tikrinimo sistema sukurta Valstybės tarnybos departamentui įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“ (kodas Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-002).
