Štai pavyzdžiui, Šiaulių universitete rengiami muzikos pedagogai pranašauja ypatingai – pastariesiems sudarytos sąlygos baigiamuosius darbus įgyvendinti meniniu projektu. Ši inovatyvi atsiskaitymo forma ne tik patikrina per 4 metus įgytas kompetencijas, išlaisvina kūrybinę galią, bet ir tampa puikiu startu muzikanto karjerai.
Vien profesinių žinių nebepakanka
Kaip teigia Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedros vedėja, profesorė Diana Strakšienė, sulig kintančia aukštojo mokslo politika išsigrynino ir svarbiausia muzikos pedagogų rengimo misija – padėti kūrybiškai atsiskleisti jauno žmogaus asmenybei, kuri gebėtų kurti nuolat besikeičiančiame pasaulyje. O štai nenumaldomai augant emigracijos mastams atsirado poreikis muzikos studijų programas paruošti taip, kad muzikalūs Lietuvos moksleiviai, užuot traukę į pažangius užsienio universitetus, muzikos studijas rinktųsi gimtame krašte.
„Šiaulių universitetas yra vienintelė aukštoji mokykla Šiaurės Lietuvoje, kuri rengia muzikos pedagogus. O pastarieji savo darbais svariai prisideda ne tik prie krašto, bet ir visos šalies muzikinės kultūros formavimo. Todėl teko gerokai padirbėti, kad muzikos studijų programa išliktų patraukli Lietuvos jaunimui, – sakė D. Strakšienė. – Buvo sukurtos bakalauro studijų programą papildančios specializacijos, tokios kaip renginių vadyba, popmuzika, o vėliau, įkūrus garso įrašų studiją, studentams buvo pasiūlyta ir garso režisavimo specializacija.“
Sukūrus šiuos į darbo rinką orientuotus muzikos pedagogikos studijų programų papildymus gerokai išsiplėtė ir absolventų karjeros galimybės. „Siekiant būti konkurencingam darbo rinkoje šiandien nebepakanka tik profesinių žinių. Praktinės patirties būtinybės poreikį matome beveik kiekviename darbo pasiūlyme, o atėję į darbo pokalbį sulaukiame klausimo, kokią ją esame sukaupę“, – kalbėjo Šiaulių universiteto profesorė.
Veiksminga priemonė kokybiškoms studijoms užtikrinti
Tuo tarpu muzikos pedagogikos studentams pasiūlyta inovatyvi baigiamojo darbo forma – meninis projektas atliepia darbo rinkos poreikius ir visapusiškai plėtoja būsimųjų muzikos mokytojų kompetencijas realiai įprasminant teorinį žinojimą praktikoje. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jis atspindi ir pačios studijų programos vertybinį požiūrį į studentą.
„Muzikos studijų programoje kiekvienas studentas yra unikalus, todėl ypatingas dėmesys skiriamas kiekvieno studento talentams ir polinkiams realizuoti. Tai yra gebėjimui dainuoti, groti pasirinktu instrumentu, kurti muziką ar improvizuoti. Kitaip tariant, nė vienas studijuojantis muzikos pedagogiką Šiaulių universitete nesijaučia užgožtas, nepastebėtas ar nesuprastas, apribotas ar įspraustas į kūrybiškumą slopinančius rėmus. O meninis projektas yra viena iš kokybiškas studijas kiekvienam užtikrinančių priemonių“, – aiškino D. Strakšienė.
Pasak profesorės, meninis projektas, kaip sudėtinė bakalauro baigiamojo darbo dalis, papildo teorinę rašto darbo dalį ir pakeičia įprastus empirinius tyrimus. Meninį projektą atlikti paprastai pasirenka tie studentai, kurie yra užtikrinti savo muzikiniu, organizaciniu ar kūrybiniu talentu. Taip pat tie, kurie pasitiki savo jėgomis, nebijo pasireikšti kaip muzikantai (instrumentalistai, vokalistai ir pan.) ir turi sukaupę tam tikros sceninės patirties. Tiems, kam vis tik tokia atsiskaitymo forma nepriimtina – visuomet išlieka galimybė atlikti įprastą tyrimą.
„Pasitaiko, kad studentą reikia padrąsinti imtis šios veiklos, tačiau dažniausiai jie patys savanoriškai įsitraukia į meninio projekto pasirengimo darbus ir kartu su kuruojančiu dėstytoju sukuria unikalią koncertinę programą. Meniniuose projektuose bakalaurantams taip pat talkina žemesniųjų kursų studentai ar jau anksčiau Šiaulių universitetą baigęalumnai“, – sakė D. Strakšienė. Prilygsta didžiosios scenos debiutui
Nors meninius projektus paskutinio kurso muzikos pedagogikos studentai nuo pradžios iki galo organizuoja patys, jų surengti muzikiniai debiutai išsiskiria profesionalumu. „Meniniai koncertai kasmet labai skirtingi, brandūs, įdomūs savo tematika, stiliumi ir sumanymų įvairove. Įdomu tai, kad studijuojant tą pačią, muzikos pedagogikos studijų programą, išauga skirtingų muzikos sričių, stilių specialistai. Tai rodo, kad mūsų studentai ne tik įgyja įvairiapusį muzikinių žinių spektrą, bet ir turi visas galimybes tobulinti savo gebėjimams – atskleisti kūrybiškumui ir meninei saviraiškai“, – teigė D. Strakšienė.
Štai, pavyzdžiui, Šiaulių universiteto studentas, šių metų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos dalyvis Evaldas Vaikasas kartu su suburta instrumentine grupe kaip meninį projektą surengė savo solinį koncertą. „Save laikau ne tik muzikos pedagogu, bet ir muzikantu-renginių vadybininku, todėl visa tai, ką išmokau universitete per 4 metus, sudėti tiesiog į tyrimą sunkiai įmanoma. Juolab kad tokia praktinė baigiamojo darbo dalis neatskleistų ir mano kūrybinio bei vadybinio potencialo. Tuo tarpu meninis projektas leido parodyti tai, ką moku geriausiai – nuo organizacinio koncerto proceso iki paties dainavimo“, – įspūdžiais dalijosi muzikos pedagogiką ir renginių vadybos specializaciją pasirinkęs E. Vaikasas.
Jo kolegė Urtė Kavaliauskaitė pabrėžia, jog tokia baigiamojo darbo forma išskirtinai naudinga meno pedagogikos bakalauro laipsnį įgysiantiems absolventams. Mat pastarasis leidžia save išbandyti ne tik iš pedagoginių ar socialinių mokslų pusės, bet ir suteikia unikalią galimybę meninius įgūdžius patikrinti praktiškai. „Teorinėje baigiamojo darbo dalyje analizavau etninę, chorinę muziką, todėl meniniam projektui įgyvendinti pasirinkau rengti chorinį koncertą. Jame pagrindinis vaidmuo atitenka Muzikos pedagogikos katedros mišriajam chorui „Studium“, o aš, diriguodama jam, demonstruoju savo, kaip chormeisterės, sugebėjimus. Repertuarą sudariau orientuodamasi į baigiamojo darbo temą, tad jame – lietuvių liaudies harmonizuotos, išplėtotos ir aranžuotas dainos“, – pasakojo U. Kavaliauskaitė.
