Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda lytinio susijaudinimo metu, kadangi ji yra neatsiejama meilės žaismo dalis, taip pat sąlygojanti seksą.
Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, šlapimo pūslės pertempimo, kitų erotinių ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus miego metu. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar gimdoje. Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių yra normalus ir sveikas reiškinys.
Jei ramybės būklėje varpa yra 5-7 cm ilgio, tai sustandėjusi yra 15-16 cm (kartais, bet retai, siekia net 20 cm) ilgio ir 2-2,5 cm skersmens, varpos tūris padidėja 3-4 kartus. Erekcijos metu varpa yra labiau kreivės formos negu tiesės.
Erekcija sukeliama padirginus varpos galvutę, kur jaudinimas per nervų sistemą pasiekia nugaros smegenų centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia kraujo pritekėjimą. Kita vertus, ejakuliacija yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.
Paprastai, erekcija sąmoniningai nėra kontroliuojama, tačiau sveikam vyrui pavyksta ją išlaikyti kiek ilgiau. Tai ypač svarbu sekso metu. Tačiau erekcija gali sutrikti arba būti silpna dėl nepakankamos seksualinės stimuliacijos, nuovargio, psichinės traumos, apsinuodijusir kitų priežasčių.
