Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių.
Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius
Neturėjau tokio mokytojo, kurį galėčiau išskirti kaip ypatingą, suteikusį išskirtinių žinių. Vieni mokytojai dirbo geriau, kiti – gal kiek prasčiau. Tam, kad auklėtojas pakeistų ugdomo vaiko gyvenimą, reikia pedagogo altruizmo, atsidavimo ir noro padaryti daugiau, nei reikalauja švietimo programa.
Ne paslaptis, kad šios programos orientuotos į vidutinį lygį ir mokymosi kreivė nėra labai aukšta. Kad žmogus augtų ir norėtų siekti daugiau, jį turėtų paveikti mokytojo asmenybė, meilė savo dalykui ir noras padaryti daugiau, nei iš jo reikalaujama.
O dėl mokytojo profesijos reikėtų pasakyti, kad kiekvienas žmogus nusipelno tokios pagarbos, kokios yra vertas. Dažnai nostalgiškai sakoma, kad tai, kas egzistavo anksčiau, buvo kitaip, bet iš tiesų anksčiau galbūt pasitaikė daugiau atsidavusių darbui žmonių, kurie kartu gyvenime turėjo mažiau galimybių.
Kolegoms norėčiau palinkėti pasitikėjimo savimi bei tvirtybės, nepasiduoti vyraujančiai išglebimo nuotaikai, kelti sau aukštesnius reikalavimus ir bandyti juos įgyvendinti.
