Rytoj, gruodžio 3-ąją, Europa minės Neįgaliųjų dieną. Jau daugybę metų prisidedu sprendžiant žmonių su negalia problemas ir dažnai tik pradėjusi kalbą apie neįgaliuosius, sulaukiu komentarų: „ir vėl tu, Blinkevičiūte, su tais neįgaliaisiais, kurie vis kažko nori, kurie reikalauja išskirtinių teisių...“ Patikėkite, šie žmonės tikrai nereikalauja nieko išskirtino. Ar noras žiūrėti televizijos serialą, patekti į autobusą, naršyti internete, mokytis šalia esančioje mokykloje, apsipirkti prekybos centre yra kažkas neįprasta? Neįgalieji tiesiog nori vienodų teisių ir galimybių, paprastos ir patogios kasdienybės. Jie nenori būti tie, kuriuos reikia slėpti, kurių gailimasi ar kuriems dalijama labdara.
Lietuvoje gyvena virš 200 tūkstančių žmonių, kuriems nustatytas neįgalumas. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai yra pakankamai netolerantiški asmenims su negalia, o ypač turintiems proto bei psichikos negalias. 44 procentai apklaustųjų nepageidautų gyventi kaimynystėje su psichikos negalią turinčiu žmogumi. Net daugiau negu pusė apklaustųjų pateisintų ar iš dalies pateisintų darbdavius, nepriėmusius į darbą asmens su negalia.
Beje, žmonės su negalia skursta dažniau už jos neturinčios, juk daugelio jų pragyvenimo šaltinis yra tik neįgalumo ar prarasto darbingumo išmokos, kurios tikrai nėra didelės. O labiausiai tokio likimo žmonių gyvenimą pablogino ekonominė krizė. Skaudžiausiai krizės pasekmės palietė didžiausias negalias turinčius žmones, tuos, kurie patys sunkiai juda, kuriems būtina kitų pagalba.
Kol kas žmonių su negalia programoms skiriamas finansavimas mūsų šalyje dar nepasiekė ikikrizinio lygio. Norėtųsi daugiau diskusijų šia tema, kai kalbama apie ateinančių metų biudžetą.
Nors už priemones neįgalumo srityje daugiausiai yra atsakingos ES valstybės narės, tačiau ir pati ES papildo nacionalines priemones bei sudaro sąlygas tolesnei pažangai. Europos Parlamente priklausau Negalios intergrupei. Tai neformali grupė parlamentarų, kurie įsipareigojo dirbti 80 - čiai milijonų ES gyvenančių neįgaliųjų. Mūsų aktyvios intergrupės dėka Europos Parlamente buvo inicijuoti teisės aktai dėl viešųjų tinklapių prieinamumo, keleivių su negalia teisių keliaujant, negalios aspekto įtvirtinimo struktūrinių fondų ar viešųjų pirkimų srityse ir kiti, kurie, tikiu, sudarys geresnes sąlygas įgyvendinti neįgaliųjų teises.
Tačiau labiausiai neįgalieji laukia dviejų esminių ES teisės aktų priėmimo. Tai Antidiskriminacinė direktyva ir Europos Aktas dėl prieinamumo. Priėmus Antidiskriminacinę direktyvą, šalys narės būtų įpareigotos imtis konkrečių veiksmų pritaikant aplinką neįgaliesiems. Tam, be abejo, reikalingos nemažos papildomos lėšos, todėl iki šiol šalims taip ir nepavyksta sutarti dėl šio dokumento projekto. Visai neseniai kreipiausi į ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančią Italiją, klausdama, kokių veiksmų ji ketina imtis ir kaip Taryba planuoja tęsti derybas su valstybėmis narėmis, kad pagaliau būtų pasiekti konkretūs rezultatai.
Niekada nesutiksiu su skeptikais, kurie tikina, kad investavimas į neįgaliuosius – tai pinigai išmesti į balą, nes šios investicijos neduoda jokios ekonominės naudos. Tikrai duoda. Prieš kelerius metus Jungtinėje Karalystėje atlikta studija parodė, kad prekybos centrų tinklui investavus į geresnę prieigą prie savo interneto parduotuvės, jos metinės pajamos padidėjo smarkiai padidėjo. Vokietijoje atlikta studija parodė, kad prieinamesnė infrastruktūra skatintų neįgaliuosius keliauti ir tai beveik 2 mlrd. EUR padidintų metinę Vokietijos turizmo pramonės apyvartą. Tai pavyzdžiai, kurie kalba patys už save.
Priimdama 2010 - 2020 metų ES negalios strategiją Europos Komisija įsipareigojo iki 2012 metų parengti Europos Aktą dėl prieinamumo, tuomet daugelis prekių ir paslaugų, kurios iki šiol žmonėms su negalia yra sunkiai pasiekiamos, galėtų tapti kasdienio gyvenimo dalimi. Tačiau jau 2014 metų pabaiga, o Akto projekto vis dar neturime. Jau kreipiausi į naująją Europos Komisiją klausdama, kada ji planuoja pateikti projektinį siūlymą ir kokie numatomi šio dokumento įgyvendinimo valstybėse narėse terminai.
Ne paslaptis, kad mūsų Europa sparčiai sensta, todėl šios srities sprendimus turime priiminėti sparčiau. Juk daugiau kaip trečdalis vyresnių nei 75 metų žmonių yra neįgalūs, o negalia jų gyvenimą daugiau ar mažiau riboja. Dėl gyventojų senėjimo ši problema kasmet tik didės. Nebegalime tik tuščiai kalbėti, atėjo laikas duoti žmonėms su negalia tai, ko jie jau seniai laukia! Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė
