Šis tekstas skirtas visiems, kas domisi švietimu ir esminiais mokymo principais.
Apie autorių: John Taylor Gatto gimė 1935-iais Pensilvanijoje, daugiau nei 30 metų skyrė aktyviam mokytojo darbui, daugybės edukacinių knygų autorius, 3 kartus apdovanotas Niujorko miesto Mokytojo vardu ir kartą Niujorko valstijos Mokytojo vardu. 1991-iais baigė savo karjerą atviru laišku pareikšdamas, kad nebenori daugiau žaloti vaikų. Vėliau atsidėjo veiklai, propaguojančiai mokymą namuose ir savitą filosofiją, kuri teigia, kad kiekvienas vaikas yra kūrybingas ir gali savarankiškai išmokti absoliučiai viską. Vėliau pateiksime kitų šio autoriaus tekstų.
14 principų pagal Džon'ą Teilor'ą Gatto'ą
Žmogaus prigimties pažinimas
Šį tikslą vaikai pasiekia ne studijuodami moderniąją psichologiją, bet sustiprintai mokydamiesi istorijos, literatūros, religijų (ne tikybos), dėsnių ir filosofijos, o taip pat lavindami gebėjimą analizuoti ir mąstyti dialektiškai.
Aktyvus raštingumas
Aktyvus raštingumas reiškia ne tik gebėjimą skaityti savarankiškai ir suprasti skirtingus tekstus, bet ir laisvai, tiksliai bei išraiškingai išsakyti savo mintis raštu bei nepažįstamos auditorijos akivaizdoje. Šiuos gebėjimus gali išlavinti bet kuris vaikas, ir tai akivaizdžiai padidina galimybes atrasti savąjį gyvenimo kelią. To kiekvienas gali išmokti ir savarankiškai – kuo dažniau rašydamas ar kalbėdamas priešais nepažįstamą auditoriją.
Pagrindinių valstybės ir tarptautinių institucijų darbo principų bei tikslų pažinimas
Elitinių mokyklų auklėtiniai palyginti puikiai supranta apie įvairių institucijų (įstatymų leidybos, teismų, vykdomosios valdžios, kariuomenės, žiniasklaidos, korporacijų, ir pan.) darbą ir jų tarpusavio sąveiką.
Gerų manierų, mandagumo ir nuoširdumo mokymasis
Šie įgūdžiai, kurie gludinami niekad nesibaigiančiose pratybose, vaikams atveria daug durų, padeda užmegzti ir išlaikyti reikalingus kontaktus. Kaip tik iš gerų manierų ir laikysenos elitą galima atskirti nuo privalomojo lavinimo mokyklų auklėtinių, kurie didžiuojasi grubumu, negailestingumu, išoriniu aplaidumu, paviršutiniškumu.
Savarankiškas darbas
Jei privalomojo lavinimo mokyklose 80 – 90 procentų aktyvumo tenka mokytojams, o vaikams paliekamas pasyvus vaidmuo, tai elitinėse mokyklose ši proporcija yra atvirkščia. Elitinėse mokyklose skatinamas aktyvus vaikų darbas ir jų bendradarbiavimas.
Energingi fizinės kultūros užsiėmimai
Fizinė kultūra elitinėse mokyklose nelaikoma prabanga ar garo nuleidimo priemone, bet būdu lavinti asmeninę graciją, laikyseną, ištvermę, charakterį, savitvardą bei nugalėti skausmą ir iššūkius. Ne beprasmiškai leisti laiką voliojantis prie televizoriaus, bet aktyviai ir kasdien sportuoti (kalbama apie įvairias sporto šakas), taip įgyjant ypatingą fizinį patrauklumą, natūraliai lengvą eiseną ir efektingą išvaizdą. Elitinių mokyklų augintiniai laiko garbe dalyvavimą stipriausių nacionalinių sporto klubų veikloje. Elitinių mokyklų mokiniai paprastai būna ir puikūs šokėjai.
Gebėjimas savarankiškai pasiekti bet kokią vietą ar asmenį
Pavyzdžiui, mokinys gali pasirinkti tikslą – asmeniškai susitikti su valstybės prezidentu, ministru ar didelės įmonės vadovu, savarankiškai patekti ir apsigyventi kokioje nors tolimoje vietovėje.
Atsakomybės puoselėjimas
Pradedama nuo to, kad kiekvienas elitinės privačios mokyklos mokinys pats pasikloja savo lovą, nepriekaištingai susitvarko aprangą, laikosi pavyzdinės higienos (tai patikrinama kasrytinėje rikiuotėje), plauna indus, tvarko patalpas, apsiima vadovauti klubui ar vesti renginį, leisti mokyklos laikraštį ir pan. Atsakomybė šiame kontekste reiškia padaryti dar daugiau (žengti žingsnį toliau), nei iš tavęs laukiama, pasiekti aukštumų. Atvirkščiai yra paprastose mokyklose, kuriose dominuoja minimalizmas ir skepticizmo psichologija.
Išgyvenimo gebėjimai ir asmeninių standartų kodeksas
Reikalavimų kūrybinei veiklai, elgesiui ir moralei kartelė iškelta aukštai ir nuolat keliama dar aukščiau.
Meno ir kultūros aukštumų pažinimas
Elitinių mokyklų auklėtiniai puikiai išmano iškilius muzikos, tapybos, šokio, skulptūros, dizaino, architektūros, literatūros, dramaturgijos ir kitokius pasaulinės kultūros pasiekimus. Be religijos, menas yra vienintelis būdas pakilti virš gyvuliško materializmo ir prisiliesti prie didingumo.
Gebėjimas stebėti ir tiksliai užfiksuoti savo stebėjimus
Aristokratija kadaise laikėsi tokios aksiomos: jei nesugebi nupiešti to, ką esi matęs, tai iš tiesų nesi matęs nieko. Taigi piešimas ir kiti stebėjimo užfiksavimo būdai yra ne laiko švaistymas, bet suvokimo lavinimas.
Gebėjimas nugalėti įvairius iššūkius
Kiekvienas žmogus turi savų silpnybių ir baimių. Kad galėtų stiprinti pasitikėjimą savimi ir galimybes, svarbu nugalėti didžiausias baimes. Pavyzdžiui, norėdami nugalėti, regis, neįveikiamą drovumą, turime pasiryžti kalbėti priešais didelę auditoriją. Jei žmogus jaučiasi glebus, jam svarbu nugalėti fizinius iššūkius ar skausmą. Kiekvienam nutinka pargriūti, bet tai nėra didelė nelaimė. Svarbu, kad parkritusysis vėl keltųsi. Net jei tektų griūti kelis kartus iš eilės, kaskart vėl reikia stotis ant kojų. Net ir tuomet, jei tapai priklausomas nuo šlamštinio maisto (Junk Food), narkotikų, azartinių žaidimų, sekso, ekrano vaizdinių, vartotojiškos kultūros ir pan., svarbu šias priklausomybes nugalėti ir pasirinkti aukštesnius standartus.
Gebėjimai susilaikyti nuo skubotų, neapgalvotų, impulsyvių išvadų, instinktyvaus reagavimo
Tai reiškia gebėjimą galvoti savarankiškai, išlaikyti pauzę, neužkibti už propagandos triukų, abejonių, apkalbų, juodosios propagandos, paniką sėjančių teorijų ir kitų „bendruomenės konsensuso formavimo“ būdų, kuriais mus kasdien bombarduoja masinės sklaidos kanalai ir įvairūs „ekspertai“.
Nuolatinė savo gebėjimo spręsti ir vertybių sistemos peržiūra
Tai nuolatinė kritiška savo įsitikinimų, nuostatų, vertybių sistemos peržiūra. Jei senieji elgesio modeliai neduoda norimo rezultato, akivaizdu, kad jie yra netinkami, todėl būtina juos koreguoti. Nuolat kartoti tą patį veiksmą, tikintis kitų rezultatų – idiotizmo požymis.
Parengė Erika Drungytė
