Ką reikėtų žinoti apie dažniausias burnos žaizdelių priežastis, kaip jos atpažįstamos ir kokios galimos jų susiformavimo komplikacijos?
Priežastys ir begalinė jų įvairovė
Taigi, pirmiausiai apie priežastis. Burnos opelės gali atsirasti dėl pernelyg didelės nervinės įtampos, hormoninių pokyčių, vitaminų ir kitų svarbių maistinių medžiagų trūkumo mityboje. Pastebima, kad burnos opelės gali rodyti geležies, cinko, folio rūgšties bei vitaminų A ir C avitaminozes. Jos lengviau atsiranda badaujant, laikantis tam tikrų dietų. Dažniau jos kamuoja vaikus, paauglius ir jaunuolius, vėliau pasireiškimas gali suretėti, tačiau bent kartą gyvenime burnos opų turėję dauguma žmonių. Teigiama, kad jų susiformavimą retkarčiais patiria mažiausiai 20 procentų žmonių, o kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad burnos opos dažniau ar rečiau paliečia bent 66 procentus asmenų. Vieniems opelės tiesiog formuojasi dažniau nei kitiems - tikrai ne visuomet aišku, kodėl. Labai daug įtakos turi ir imuninės sistemos sugebėjimas „susitvarkyti“ su įvairiais pavojaus, ir burnos gleivinės jautrumas, ir paties asmens dėmesys tinkamai burnos higienai, ir netgi genetika.
Kai burnos gleivinę pažeidžia virusai ir grybeliai, gali prireikti gydymo specialiais vaistiniais preparatais
Teigiama, kad paprastų opelių susiformavimą gana dažnai nulemia tam tikros infekcijos, sukeltos virusų arba grybelių (dažniausiai tai Herpes virusas arba Candida albicans grybelis, sukeliantis burnos pienligę). Tinkamai pritaikius gydymą liga gerai kontroliuojama, tačiau reikėtų ją pastebėti laiku ir neleisti komplikuotis antrinėmis infekcijomis, kurių gydymas kur kas sudėtingesnis. Burnos pienligė – viena dažniausių kūdikių ligų, tad daugumai bent kartą gyvenime tenka su ja susidurti.
Burnos gleivinę lengvai pažeidžia karštis, cheminiai junginiai ir mechaninės traumos
Kita itin reikšminga priežastis – mechaninis, cheminis ar terminis burnos gleivinės pažeidimas. Burnos gleivinė dar jautresnė nei oda, todėl ją sužeisti kietu dantų šepetėliu ar nudeginti karšta kava – visai nesudėtinga. Pastebima, kad burnos opelių susiformavimą paskatina tam tikras maistas, pavyzdžiui, rūgštūs vaisiai ar uogos, aštrus ir prieskoningas patiekalas, sunkiau kramtomi maisto produktai – riešutai, krekeriai ir taip toliau. Toks maistas ne tik paskatina burnos žaizdelių atsiradimą, bet gali pasunkinti ir jų gijimo eigą, tad jei burnoje yra opelių, tuomet aštraus, rūgštaus, karšto ir sunkiai kramtomo maisto reikėtų vengti. Vietoje jo geriau rinktis tik šiek tik šiltą, minkštą, lengvai kramtomą, švelnios tekstūros ir neintensyvaus skonio maistą. Mechaniškai burnos gleivinę pažeidžia ir nuskilę dantys, įvairi įranga – protezai, plokštelės ir panašiai, ypač jei šie prietaisai pritvirtinti ar pritaikyti netinkamai ar dantų gydymas atliktas labai nekokybiškai.
Burnos žaizdelės paprastai diagnozuojamos jas išsamiai apžiūrint
Burnos opeles atpažinti nesudėtinga. Tai ovalios arba apskritos formos žaizdelės burnoje, galinčios susiformuoti įvairiose jos vietose – ant vidinės skruostų pusės, liežuvio, dantenų, gomurio. Būdingas gleivinės pabrinkimas, patinimas aplink žaizdeles ir nemalonus skausmingumas, dėl kurio apsunkinamas valgymas, skysčių gėrimas, rijimas, dantų valymasis, kartais net miegas. Pastebima, kad skausmą stiprina rūgštesnis, aštresnis, karštesnis maistas ar dantų priežiūros priemonės. Dėl šių priežasčių pacientas gali pradėti vengti valgyti ir tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, todėl atsiranda burnos higienos ir apetito problemų. Mažos opos daug dažnesnės nei didelės. Vis dėlto mažos opos dažniausiai užgyja gana lengvai, o didelės, priešingai, gyja itin sunkiai arba iš viso negyja ir situacija tik blogėja (tuomet gydytojo konsultacija tiesiog būtina). Žinotina, kad negydomos ir ignoruojamos burnos opos linkusios komplikuotis bakterinėmis infekcijomis, dantų pūliniais, uždegiminiais procesais ir kitais rimtesniais sveikatos sutrikimais.
Anaftin produktų šeima – pagalba patiriant burnos opų sukeliamus nepatogumus
Anaftin medicinos priemonės padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Galima rinktis patogiausią vartoti formą – burnos gelį, burnos purškalą arba burnos skalavimo skystį. Šią inovatyvią priemonę patariama vartoti 3-4 kartus per parą arba taip dažnai, kaip tik reikia. Jas galima rasti daugumoje vaistinių.
