Telecentro komunikacijos vadovė Vaida Burvienė tikina, kad susidūrė su itin stipriu mobiliojo ryšio operatorių pasipriešinimu ir pastaruoju metu vykdoma plačia viešųjų ryšių kampanija, į kurią įsitraukė ne tik operatoriai, bet ir kiti telekomunikacijų sektoriaus dalyviai.
„Panaši situacija Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje buvo 2000 – 2003 metais, kai du mobilieji operatoriai, OMNITEL ir BITĖ, nuožmiai priešinosi didesnei konkurencijai rinkoje ir bandė varžyti trečiojo mobiliojo operatoriaus TELE2 atėjimą, kuris netrukus iš pagrindų pakeitė konkurencinę aplinką ir negrįžtamai sumažino mobiliojo ryšio kainas. Kad valstybės valdomos įmonės gali konkuruoti rinkoje, rodo ir Švedijos, turinčios vieną iš didžiausių valstybės valdomų įmonių portfelių pasaulyje, pavyzdys. Tarp Švedijos valstybės valdomų įmonių yra ir „TeliaSonera”, kuri Lietuvoje valdo dvi telekomunikacijų įmones OMNITEL bei TEO“, - V. Burvienė.
Kaip teigiama žiniasklaidai siųstame pranešime, asociacija „INFOBALT” kritiškai vertina LRTC viešus ketinimus tapti ketvirtuoju operatoriumi ir jau kreipėsi į atsakingas institucijas dėl situacijos išaiškinimo.
Šios organizacijos surengtoje konferencijoje vienas iš pagrindinių klausimų ir buvo šio naujo žaidėjo atėjimas į rinką.
Konferencijos ekspertų vertinimu, Lietuvos telekomunikacijų rinka yra maža ir itin konkurencinga. Privatus investuotojas, racionaliai valdantis savo lėšas, vargiai priimtų sprendimą statyti naują tinklą ir tapti ketvirtuoju mobiliu operatoriumi Lietuvoje. Palankios sąlygos naujo rinkos dalyvio įžengimui būtų tik tuo atveju, jeigu rinkoje būtų jaučiamas kokybiškų paslaugų trūkumas, būtų aukštos paslaugų kainos, ar rinkoje veikiančios kompanijos negalėtų patenkinti naujų vartotojų poreikių.
„Šiuo metu rinkos situacija visiškai priešinga, kaip rodo apibendrinta analizė, tad sąlygos nėra labai palankios. Viena iš sėkmingo įžengimo į rinką prielaidų gali būti ir naujo rinkos dalyvio efektyvios ir rezultatyvios veiklos istorija. Deja, LRTC, šiuo metu dažniausiai linksniuojamas kaip galimas naujas rinkos dalyvis, iki šiol nedemonstravo pavyzdingų rezultatų”, – vertina Rokas Šalaševičius, konsultacijų paslaugų įmonės „Civitta” partneris.
Analizė rodo, kad per septynerius veiklos metus LRTC pastatę WiMAX tinklą sugebėjo pritraukti 54 tūkst. klientų, kurie sudaro apie 4 proc. visos interneto vartotojų rinkos.
„INFOBALT” pranešime taip pat teigiama, kad naujo operatoriaus sukūrimas pareikalaus ženklių investicijų. Ekspertų skaičiavimu, vien techninei bazei sukurti reikės ne mažiau kaip 60 – 80 mln. eurų investicijų. Metiniai veiklos valdymo kaštai gali siekti dar papildomai 8-10 mln. eurų per metus.
Telecentro atstovė tikino, kad bendra projekto vertė yra komercinė paslaptis, tačiau finansavimui bus naudojamos tiek bendrovės, tiek skolintos lėšos. Tuo metu yra išsiųsti pakvietimai bankams dalyvauti konkurse dėl LTE projekto finansavimo.
„Telecentras yra pirmasis Lietuvoje, kuris 2009 metais pradėjo teikti duomenų perdavimo paslaugą 4G technologija, tuo tarpu mobilaus ryšio operatoriai 4G tinklą pradėjo diegti tik 2011 metais. Tokiu būdu Telecentras tapo ne tik pirmuoju duomenų perdavimo 4G tinklo diegėju Lietuvoje, bet ir įžvelgė augantį mobilaus ryšio duomenų perdavimo paslaugos potencialą. Tuo tarpu Telecentro konkurentai - mobilaus ryšio operatoriai buvo susikoncentravę į mobilaus balso paslaugas, o duomenų perdavimo paslaugas teikė tik kaip papildomą paslaugą. Ir tik pradėjus kristi pajamoms iš balso, operatoriai pradėjo vystyti duomenų perdavimo paslaugas. Jei anksčiau buvo konkuruojama balso, trumpųjų žinučių paslaugomis, tai dabar konkuruojama duomenų perdavimo ir Interneto paslaugų srityje,“ – teigė V. Burvienė.
Todėl teiginys, kad Telecentras „planuoja įsilieti į mobiliųjų operatorių rinką“ nėra teisingas. Duomenų perdavimo rinkoje Telecentras kaip operatorius jau veikia šešerius metus, o tinklo modernizavimas – natūralus procesas besikeičiant technologijoms.
Tačiau pasak P. Vertelkos, šiuo metu valstybės planai steigti ketvirtąjį mobiliojo ryšio operatorių nėra ekonomiškai pagrįsti, todėl nesukurs pridėtinės vertės vartotojams, lems ilgalaikius veiklos nuostolius ir nuolatinio išorinio finansavimo poreikį – našta galiausiai užguls visus Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius. „Asociacija laikosi nuomones, kad valstybė neturėtų kurti verslų konkurencinguose sektoriuose ir taip konkuruoti su privačiu verslu”, – siūlo „INFOBALT” atstovas.
tv3.lt primena, kad Lietuvos radijo ir televizijos centras, kitaip vadinamas Telecentru, – valstybės valdoma akcinė bendrovė (100 proc. akcijų priklauso valstybei), priskirta Susisiekimo ministerijos kuruojamų veiklų sričiai. Telecentro turtas sudaro 34 mln. eurų, skolų bendrovė neturi.
