Savaitgalį šurmuliavusi knygų mugė sulaukė 61,8 tūkst. lankytojų. Tai beveik dviem tūkstančiais daugiau žmonių nei apsilankė pernai.
Mugėje dalyvavusių leidyklų teigimu, viskas praėjo sėkmingai, knygų pardavimai taip pat nenuvylė, nors pastebėta, kad keičiasi knygų mugėje apsilankančių pirkėjų įpročiai.
Bundama iš sąmonės netekimo
Leidyklos „Baltos lankos“ vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka, kalbintas dar knygų mugės metu, teigė, kad pirmų dienų įspūdžiai buvo keisti.
„Penktadienį buvo mažiau žmonių, lyginant su ankstesniais metais, o tik prasidėjus mugei, ketvirtadienį buvo užplūdusi didelė žmonių banga. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, gal dėl darbo dienų. Kol kas nematyti nei didelio pagyvėjimo, nei nuosmukio“, - įspūdžiais tiesiai iš knygų mugės dalijosi jis.
Tačiau pašnekovas pastebėjo, kad, nors žmonių ir mažiau, knygų pardavimas gal net kiek didesnis nei praeitąmet. Jo teigimu, žmonės perka kitokias knygas nei pirko per pačią krizę. Sunkmečiu pirko tik pačias reikalingiausias, mažiau skyrė pinigų pramoginei literatūrai, o dabar jau iš žanrų įvairovės pastebima, kad žmonės leidžia sau šiek tiek daugiau, labiau domisi ir poezijos knygomis.
„Apie knygų leidybos atsigavimą kalbėti dar anksti, bet kol kas bent jau nebėra sąmonės netekimo. Prieš kurį laiką atrodė, kad visiems reikės užsidaryti. O dabar jaučiame, kad po truputėlį galime judinti rankas, kojas“, - sakė S. Repečka.
Atgyja vaikiškos knygelės
Leidyklos „Vaga“ ryšių su visuomene projektų vadovės Jurgitos Videikaitės teigimu, šių metų pardavimų rodikliai turėtų nelabai žymiai, bet aplenkti praėjusių metų rezultatus.
„Tai, kad knygų leidyba atsigauna, rodo ir jau metų pradžioje pastebėtas knygų pardavimų augimas mūsų knygynų tinkluose. Pardavėme daugiau knygų vienetų ir už didesnę sumą“, - tvirtino J. Videikaitė. Tačiau pridūrė, kad tikslesnių duomenų dar neturinti, nes visi likučiai sandėliuose dar skaičiuojami.
Lygindama pirkėjų įpročius su praėjusių metų knygų muge, „Vaga“ tinklo atstovė pastebėjo, kad šiemet atsirado daug daugiau kryptingai nusiteikusių klientų, kurie ateina jau žinodami, ko nori. Taip pat maloniai nustebino Kosto Kubilinsko knygelių pardavimai, kurie parodė, kad vaikiška literatūra domimasi vis labiau.
„Pastebėjome ir gerokai daugiau žmonių visuose renginiuose. Žmonių srautas buvo didesnis nei pernai, dalis žmonių, be abejo, atėjo ir pigesnių knygų įsigyti, bet tikrai daug atėjo ir į renginius“, - atkreipė dėmesį J. Videikaitė ir čia pat pridūrė, kad ir knygų kainos turėjo pradžiuginti mugėje apsilankiusius svečius.
Knygų mugė neatspindi visos knygų leidybos situacijos
Viena knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė, apie knygų mugės rodiklius kalbėjo žymiai atsargiau. Ji teigė, kad, nors knygų perkamumas ir buvo kiek didesnis, ne pagal jį reikėtų spręsti, kaip gyvuoja leidybos verslas Lietuvoje.
„Tikrieji knygų pardavimai matomi knygynų apyvartose. Vien dėl didesnių knygų pardavimų knygų mugės metu teigti, kad leidybos verslas atsigauna, būtų per drąsu. Teigiamų požymių leidybos versle vis dar nėra. Tai lyg užburtas ratas. Knyga brangsta dėl mažėjančių tiražų. Tiražai mažėja todėl, kad labai smuko bibliotekų užsakymai ir knygų pardavimai knygynuose. Mažėjantys tiražai tiesiogiai veikia knygų kainas. Jeigu A. Marininos detektyvas Rusijoje išleidžiamas 3 mln. tiražu, tai iš šio skaičiaus ir yra dalijama knygos savikaina. Lietuvoje bestseleris išleidžiamas 3 tūkst. tiražu, tai tada ir jo kainą nulemia tiražo kiekis“, - aiškino A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Pašnekovės teigimu, situacija leidybos versle dar nėra džiuginanti. Knygų pardavimai knygynuose labai ženkliai nukritę, netgi kalėdinių akcijų metu perkamumas buvo ženkliai mažesnis negu prieš prasidedant krizei. Tai ypatingai pajuto mažosios ir vidutinės leidyklos.
„Vis didesnę ir taip mažos Lietuvos rinkos dalį užima populiarioji, vienadienė literatūra. Leidėjams tampa per brangu investuoti į rimtus dažnai komerciškai nepelningus specifinius leidinius, kurie turi labai mažą skaitytojų ratą“, - apgailestavo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.
Elektroninė knyga išstums tradicinę?
Gal iš ekonominės krizės sunkiai bundančią tradicinių knygų leidybą galėtų pagyvinti elektroninių knygų atsiradimas? Apie tai paklaustas leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktorius S. Repečka abejojo, kad tradicinę literatūrą pakeis elektroninė, tačiau sutiko, kad ji gali keisti tam tikras jos rūšis.
„Pavyzdžiui, elektroniniai vadovėliai gali pakeisti tradicinius, nes jie praktiškesni. Kol kas tai yra labiau poreikio dalykas, elektroninės knygos patogios kelionėse ir mokymosi tikslais“, - sakė pašnekovas. S. Repečkos teigimu, elektroninių knygų plitimą stabdo ir ganėtinai brangios elektroninės knygų skaityklės, kurios, nepanašu, kad greitai galėtų Lietuvoje labai atpigti.
