„Demokratinėje Lietuvoje reikėtų nusimesti žmogaus teisių gynėjų kaukes ir išmokti gerbti visų žmonių teises bei laisves, ir tik tada kalbėti apie žmogaus orumą bei padorumą, kurie civilizuotame pasaulyje nedera prie veidmainystės ir neapykantos žmonėms“, – sakė M. A. Pavilionienė.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo knygos „Gintarinė širdis“ autorė ir literatūros specialistė N. Dangvydė, Tolerantiško jaunimo asociacijai atstovaujantis teisininkas Aivaras Žilvinskas, Seimo narės M. A. Pavilionienės padėjėjas Artūras Rudomanskis.
Socialinę atskirtį patiriantys žmonės
„Knygos „Gintarinė širdis“ sumanymas – per pasakas kalbėti apie įvairią socialinę atskirtį patiriančias žmonių grupes ir šiandienos problemas. Ir būtent tai amžiaus grupei, kai dar ne vėlu mokytis, priimti įvairias gyvenimo formas ir situacijas. Kadangi esu literatūros specialistė, bendradarbiauju ne su viena leidykla, todėl rankraštį galėjau nunešti bet kuriai iš jų. Pasirinkau Lietuvos edukologijos universiteto leidyklą, nes, mano manymu, viena iš šių pasakų funkcijų – didaktinė, jose kalbama apie tai, kaip nutraukti patyčias mokyklose dėl išskirtinės išvaizdos, kodėl mokyklos nelanko romų vaikai ir kaip tai pakeisti, kaip priimti neįgalų sūnų, ką jaučia vaikas, kai jo tėvai priversti emigruoti į kitą šalį, ir, suprantama, apie kitokius šeimos modelius: gyvenimą atskirai nuo vieno iš tėvų ar šeimas sukūrusius vienos lyties asmenis“, – konferencijos metu sakė knygos autorė N. Dangvydė.
Knygoje, pasak autorės, aprašomos tiek heteroseksualios (apie jas yra aštuonios pasakos), tiek homoseksualios (jų yra dvi) šeimos yra laimingos, jų nariai darniai sugyvena. Nėra taip, kad vienas kuris nors modelis būtų pateiktas kaip pranašesnis.
Kultūros ministerijos parama
Be to, šiai knygai leisti buvo gauta Kultūros ministerijos parama, kultūros tarnyba remia meninę vertę turinčios literatūros leidimą.
„Realiai knyga skaitytojus pasiekė 2014 metų vasario viduryje per Vilniaus knygų mugę. Vos keliems mėnesiams praėjus jos platinimą Edukologijos universiteto rektorius sustabdė išsigandęs kelių Seimo narių skundų, esą pasakose propaguojami iškrypimai. Buvo paprašyta šį atvejį ištirti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos. Jo išvada pribloškianti – esą dvi iš šešių pasakų pavojingos nepilnamečiams iki 14 metų, mat pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą žalinga gali būti ta informacija, kuri, cituoju, „skatina kitokią nei Lietuvos Konstitucijoje santuokos normą“, – pasakojo autorė.
Likęs tiražas – apie 250 egzempliorių iš 500 – atsidūrė archyvuose. Edukologijos universitetas ėmė laikytis pozicijos, kad pasakose esanti informacija trikdo natūralų vaiko lytinio tapatumo formavimosi procesą, pasakos, kurios pateikia vienos lyties porų santykius kaip normalius ir savaime suprantamus, – vaiko trapiai besiformuojančiai pasaulėjautai yra kenksmingos.
Diskriminaciniai draudimo motyvai
„Vadinasi, daroma prielaida, kad vienintelė tinkama ir prigimtinė orientacija – heteroseksuali, bet ji tiek pažeidžiama, kad viena ar kelios perskaitytos pasakos ją negrąžinamai pakeis. O juk visi puikiai žinome, kad vaikui sekama ir skaitoma daugybė tokių pasakų, kurios baigiasi princo ir princesės vestuvėmis. Akivaizdu, kad „Gintarinės širdies“ platinimas yra sustabdytas dėl diskriminacinių motyvų. Sulaukiau kaltinimų, neva aš griaunanti Lietuvos valstybės pamatus ir negaliu rašyti remdamasi savo asmeninėmis patirtimis. Kai leidau knygą, buvau pasirengusi tam, kad pavieniai asmenys bus priešiškai nusiteikę ir tą nuomonę išsakys, tokią jų nuomonę būtų galima paaiškinti tiesiog išsilavinimo stoka. Tačiau man iki šiol sunku suvokti, kad diskriminacinės praktikos ėmėsi valstybės institucijos, kurių pareiga yra užtikrinti visų žmonių lygias teises ir saviraiškos laisves“, – apgailestavo N. Dangvydė.
Anot autorės, „Ginatrinė širdis“ yra tapusi socialiniu reiškiniu, žyminčiu kovą už žmogaus teises, todėl N. Dangvydės tikslas – ne vien grąžinti konkrečią knygą į knygynus ir bibliotekas, bet ir pasiekti, kad tokio pobūdžio literatūra nebūtų nepagrįstai laikoma žalinga nepilnamečiams.
N-14 pasakai „Eglė – žalčių karalienė“
Spaudos konferencijoje taip pat buvo kalbama, kad vadovaujantis tokia logika reikėtų uždrausti arba pažymėti N-14 ženklu ir tokias pasakas, kur kalbama apie kanibalizmą, pasakas apie žmogėdras, vergovę, smurtą (pavyzdžiui, „Eglė – žalčių karalienė“, „Vištytė ir gaidelis“), zoofiliją, kai vartojama gyvūnų personifikacija. Beje, šios temos minimos ir Biblijoje.
Teisininko komentaras
Teisininkas Aivaras Žilvinskas per spaudos konferenciją pabrėžė, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai autorius ėmė efektyviai kovoti už kūrybos teisę ir laisvę kreipdamasis į teismą.
„Šiuo metu ieškinys paduotas į teismą. Kadangi atsakovas yra universitetas, vadovybė priėmė sprendimą šią knygą išimti iš platinimo. Taip pat trečiuoju asmeniu dalyvauja Kultūros ministerija, nes knyga buvo leidžiama pagal jos finansuotą projektą.
Šioje byloje aktualu tai, kad kėsinamasi į laisvę kaip pamatinę vertybę, būdingą tautoms, žmonėms, atskiriems individams. Tai apima kūrinio laisvę, žmogaus laisvę, informacijos, sąžinės ir saviraiškos laisvę. Apskritai laisvės idealą, dėl kurio buvo kovota. Ir štai jau trečias Lietuvos laisvės dešimtmetis, bet kartais atrodo, kad tai yra deklaracija, iliuzija ar nepasiekiama siekiamybė“, – kalbėjo teisininkas A. Žilvinskas.
Pasak teisininko, knyga „Gintarinė širdis“ – ne vien tik privatus autorės reikalas, kad ji nesutaria su leidykla, o akivaizdus politikų vykdomas neteisėtas teisingumas.
„Kažkoks neformalus, neprocedūrinis teisingumas vyksta dėl politikų grupelės kreipimosi, gauname laisvės ribojimus, kitaip tariant, valstybės institucijos suveikia įstatymo nenumatytais būdais, kišasi į pamatines vertybes. Administracinio teismo pasakyta, kad jokio valstybės akto, kuris draustų ir ribotų platinimą, šiuo metu nėra. Tačiau, nepaisant to, – faktas, kad knyga nėra platinama. Vadinasi, kažkokiu būdu iškreiptai cenzūruotai mūsų viešojoje erdvėje veikia kažkokie neapčiuopiami svertai ir saugikliai, kurie iškart iškraipo tą mūsų laisvės idealą“, – komentavo teisininkas.
A. Žilvinsko teigimu, stebina, kad iki šiol yra gajus skirstymas į tikratikius ir eretikus, lyg vis dar gyventume viduramžiais. Iš tikrųjų turime vadovautis šiuolaikiniais ugdymo metodais ir dinamiška žmonijos raida. Ar galime vadovaudamiesi stereotipais ir jau seniausiai paneigtais mitais išugdyti pažangias asmenybes?
„Šioje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apylinkės teisme, nukentėjusi yra ne autorė – pagrindiniai nukentėjusieji yra mūsų karta, nes vyksta, grubiai tariant, smegenų plovimas.
Nors Europos Sąjungos šūkis yra „Suvienyti įvairovėje“, tačiau tą pačią įvairovę kažkodėl dar atskiros institucijos ir atskiri asmenys neigia bei niekina ir stengiasi įvairiai apriboti nesant teisėto pagrindo, ką mėginsime įrodyti teisme“, – sakė teisininkas A. Žilvinskas.
