Sekmadieninis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 22-ųjų metinių iškilmingas minėjimas Seime suglumino ne vieną Kovo 11-osios Akto signatarą, rašo „Lietuvos rytas“.
„Taip ir nesupratau, ko mes buvome susirinkę? Kada pagaliau išmoksime švęsti, o ne valstybės švenčių proga verkti ar savo kalbomis vieni su kitais suvedinėti sąskaitas? Juk Lietuvai negresia joks karas“, – išeidamas iš istorinės Kovo 11-osios salės neslėpė nusivylimo signataras Nikolajus Medvedevas. Ne tik jam, bet ir daugeliui kitų signatarų nuotaiką ypač apkartino šventės proga išdalyta solidi knyga „Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai. Glaustos biografijos“.
„Čia ne biografijos, o neva esė apie signatarus. Jei nebūtų atlikti kai kurie pataisymai, tą knygą būtų galima pavadinti tiesiog katastrofa“, – tiesiai šviesiai vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo Kovo 11-osios signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Vakar kiekvienam minėjimo Seime dalyviui įteiktos knygos sumanytojas ir mecenatas – Kovo 11-osios Akto signataras velionis Bronislovas Lubys. „Sumanymas virto, švelniai tariant, nesusipratimu. Esu įsitikinusi, kad B. Lubys tikrai nenorėjo, kad iš jo kolegų signatarų būtų pasityčiota“, – teigė B. Valionytė.
„Pasveikink mane. Pasirodo, aš – kolūkio pirmininkas!“ – susikrimtęs ir visai nešventiškai į B. Valionytę vakar kreipėsi signataras Jonas Mačys.
Seime išdalytoje knygoje ties jo pavarde parašyta: „Ilgus metus ėjęs svarbias pareigas kolūkiuose ir net vadovavęs vienam iš jų.“ Iš tiesų J. Mačys niekada nėra vadovavęs jokiam kolūkiui, bet keliuose yra dirbęs agronomu.
Savo biografiją paskaitęs turėtų nustebti ir signataras Albinas Januška.
„Diplomatas, labiausiai žinomas kaip užkulisinės politikos veikėjas, turėjęs didelę įtaką nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityse. A. Januškos karjera prasidėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kurioje per trumpą laiką nuo Politikos departamento direktoriaus jis tapo viceministru, faktiškai vadovavusiu šalies užsienio politikos strategijai ir kontroliavusiu jos kadrų politiką. Be A. Januškos žinios ir pritarimo nebūdavo priimami jokie svarbūs paskyrimai. Taip pat kalbėta apie milžinišką jo įtaką daugeliui žiniasklaidos priemonių“, – taip įvertinta šio signataro veikla.
