Kiti baiminosi, kad bus auginami identiški žmonės, kurie bus naudojami kaip „atsarginių dalių“ bankai arba „patrankų mėsa“. Paaiškėjo, kas nei vienos, nei kitos stovyklos viltys ar nuogąstavimai neišsipildė.
Žmonių klonavimą, kuris yra sudėtingas, rizikingas ir prieštaringai vertinamas dėl etikos priežasčių, nustelbė kiti regeneracinės medicinos metodai, tokie kaip kamieninių ląstelių terapija, sako ekspertai.
„Tai nepateisino didelio entuziazmo“, – pripažino Rosario Isasi, dirbanti Majamio universiteto Bioetikos ir sveikatos apsaugos politikos institute. „Atrodė – eureka! – pagaliau galėsime labiau suprasti ligų mechanizmus, galbūt panaudoti tai nevaisingumo gydymui, – ji sakė naujienų agentūrai AFP. – Tačiau to neįvyko.“
Dolly, bene garsiausia avis pasaulyje, buvo pirmasis žinduolis, klonuotas naudojant somatinių ląstelių branduolių perkėlimo (SLBP) technologiją. Naudojant šį metodą iš somatinės ląstelės – pavyzdžiui, odos audinių – išimamas branduolys, kuriame slypi organizmo DNR. Ląstelės branduolys perkeliamas į neapvaisintą kiaušialąstę, iš kurios anksčiau buvo pašalintas jos pačios branduolys.
Klonuojant Dolly, genetinė medžiaga buvo paimta iš pieno liaukos ląstelės. Sarkastiški Roslino instituto, veikiančio Škotijos sostinėje Edinburge, mokslininkai klonuotą avelę pavadino įspūdinga figūra išsiskiriančios kantri muzikos žvaigždės Dolly Parton vardu.
Kai subrendusios ląstelės branduolys perkeliamas į kiaušialąstę, ši pertvarko DNR į embrioninę būklę, paveikta elektros impulsais, ir pradeda dalytis, suformuodama embrioną, kilusį tik iš vieno tėvinio organizmo. Kiek žinoma, tokiu būdu dar nebuvo klonuotas nei vienas žmogus.
Slidi nuokalnė
Klonavimas kaip žmonių reprodukcijos metodas visame pasaulyje yra draudžiamas. Kurti vienodas žmonių kopijas ne vien kertasi su etikos principais ir žmogaus teisėmis – dar viena svarbi priežastis yra saugumas. Klonuojant gyvūnus, tik nedaugelis sukurtų embrionų išgyveno, kol buvo atvesti, o vėliau daugeliui išsivystydavo sveikatos sutrikimų.
Pasak ekspertų, moralinis pasipriešinimas klonavimui kaip reprodukcijos priemonei aptemdė šios technologijos tikėtinus privalumus regeneracinėje medicinoje. Žmonės labiausiai baiminasi, kad mokslininkai neatsispirs pagundai pasijusti prilygstantys Dievui.
„Nustačius etikos saugiklius, nėra ... galimybių tai panaudoti reprodukciniams tikslams“, – teigė R.Isasi. Vis dėlto daugelis žmonių „bijo, kad artėjama prie slidžios nuokalnės... Kad vienas dalykas veda prie kito, šis – dar prie kito, kol gaunamas blogas rezultatas“, aiškino ekspertė
„Tai kelia daugiausiai nerimo. Tikriausiai būtent dėl to šią technologiją buvo vengiama naudoti“, – pridūrė ji. Investicijos į terapinio klonavimo tyrimus sumenko, ir tik nedaugelis šalių, tarp jų Belgija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Britanija ir Singapūras, yra leidusios kurti embrionus eksperimentams.
Jungtinėse Valstijose tokie eksperimentai nėra griežtai uždrausti. Naudodami terapinį klonavimą, mokslininkai paima kamieninių ląstelių iš labai ankstyvos stadijos embriono, vadinamojo blastocito – tuščiavidurio kamuolėlio, kurį sudaro apie 100–200 ląstelių.
Iš tokių jaunų „tuščių“ ląstelių galima išauginti specializuotas ląsteles – pavyzdžiui, kepenų arba kraujo. Toks metodas žada didelę pažangą gydant ligas arba atkuriant pažeistus organus. Jeigu persodinimui skirtas organas gaunamas naudojant paties paciento DNR, transplanto atmetimo reakcijos tikimybė smarkiai sumažėja.
Tačiau išgaunant kamienines ląsteles embrionai sunaikinami, o tai kelia kitokių moralinių dilemų. Tik nedaugeliui mokslininkų pavyko sukurti kamieninių ląstelių, naudojant SLBP metodą, ir dar niekam nepavyko išauginti iš jų visaverčio, veikiančio žmogaus organo.
„Žmonių klonavimas išnyks“
Klonavimas galbūt nebuvo tiesiogiai pritaikytas medicinoje, bet padėjo sukurti daugelį kitų technologijų, sako ekspertai. „Ištisa sritis perėjo prie iPK (indukuotų pliuripotencinių kamieninių ląstelių) tyrimų“, – pažymėjo Julianas Savulescu, vadovaujantis Oksfordo universiteto Uehiro praktinės etikos centrui.
Indukuotos pliuripotencinės kamieninės ląstelės kuriamos paskatinant subrendusias specializuotas ląsteles grįžti į ankstyvąją jaunatvinę stadiją. Faktiškai jos gali būti naudojamos klonavimui, kuriam nereikalingas embrionas.
Šis Nobelio medicinos premija apdovanotas atradimas dabar yra regeneracinės medicinos tyrėjų dėmesio centre, nors dar aiškinamasi, ar iPK ląstelės veikia lygiai taip pat kaip embrioninės. Dar viena svarbi sritis – mitochondrijų genų perkėlimas. Šis naujas metodas leidžia pernešti tėvinę DNR į sveiką kiaušialąstę ir sukurti embrioną be žalingų mutacijų, paveldimų iš motinos.
Džordžijos technologijų instituto bioetikos ekspertas Aaronas Levine'as (Eronas Livainas) kelia prielaidą, kad klonavimo metodai žmonių gydymui veikiausiai bus naudojami auginant gyvūnų organus, audinius arba gaminant biologinius preparatus, kurių neatmestų žmonių imuninė sistema.
„Manau, žmonių klonavimas išnyks, – sakė jis. – Manau, kad tiesiog nebus pakankamos paklausos; klonavimas nesuteiks daug galimybių atlikti tai, ko nebūtų galima padaryti kitokiais būdais.“
