Žalioji ekonomika neaplenkia ir Lietuvos: pradėjusi nuo Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS), dabar mūsų valstybė galvoja apie Europos Sąjungoje (ES) kuriamos Energetikos sąjungos tikslus ir iššūkius.
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė teigia, kad žaliosios ekonomikos kelyje Lietuva žengia koja kojon su kitomis ES valstybėmis narėmis, kurios siekia mažu anglies dioksido kiekiu pagrįstos šalies ekonomikos plėtros.
Dėl šios priežasties, vos prasidėjus žaliosios ekonomikos iniciatyvai, prieš penkerius metus, remiantis JT bendrosios klimato kaitos konvekcijos Kioto protokolo 17 straipsniu buvo sukurta ŽIS – lankstus mechanizmas, pagal kurį šalis perteklinį sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį (taršos emisijos perkelių) perleidžia kitai šaliai, kuriai nesiseka įvykdyti jai nustatytus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus, ir gautos lėšos investuojamos į klimato kaitos švelninimo projektus.
ŽIS struktūra nėra reglamentuota jokiais tarptautiniais susitarimais – Lietuvoje ji sukurta atsinaujinančio fondo principu ir veikia nacionalinių teisės aktų pagrindu. Iš esmės tai teisės aktų ir administracinių priemonių visuma, sukurianti finansinį instrumentą, per kurį gautos lėšos už perleistus nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetus, kitus Kioto vienetus ir ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinius taršos leidimus patenka į Klimato kaitos specialiąją programą.
Pagal šią programą reglamentuojantį Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą, ne mažiau kaip 40 proc. gautų programos lėšų panaudojama energetinio efektyvumo didinimui, tiek pat – atsinaujinančių energijos išteklių skatinimui, aplinkai palankioms technologijoms, likusi dalis – mokslo tiriamiesiems darbams, specialistų gebėjimų stiprinimui, švietimui.
Nors spręsdama klimato kaitos iššūkius pagal Kioto protokolą 2008-2012 m. laikotarpiu Lietuva jai nustatytą 8 proc. išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimo tikslą daug kartų viršijo sumažindama išmetamųjų ŠESD kiekį 2012 m. net 56 proc., lyginant su 1990 m., pasak S. Znutienės, ES teisės aktais nustatyti išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai 2013-2020 m. laikotarpiu įpareigoja imtis papildomų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo pastangų, ypač šalies žemės ūkio, transporto, pramonės ir energetikos sektoriuose. Tačiau tai – ne vienintelės Lietuvos, bet ir kitų ES valstybių narių problema.
„Siekiant įgyvendinti ES 2030 klimato ir energetikos politikos tikslus, kuriama visos ES valstybių narių Energetikos sąjunga, kurios esminiai elementai yra mažo anglies dioksido kiekio technologijas naudojančios energetikos infrastruktūros kūrimas, energijos tiekimo saugumo užtikrinimas, mažinantis priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš trečiųjų šalių ir skatinantis energijos rinkų integraciją bei elektros ir dujų vidaus rinkos funkcionavimas, pagrįstas konkurencingomis energijos kainomis“, – sako Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja.
Jos teigimu, naujajai Energetikos sąjungai siekiant klimato ir energetikos tikslų, turėtų būti taikomos tokios mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos plėtros priemonės kaip energijos efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, saugios atominės energijos naudojimas, ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos stiprinimas, išsaugant daug energijos naudojančios pramonės konkurencingumą, ir ekoinovatyvių technologijų diegimas, plėtojant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
Kol kas ES Energetikos sąjunga tėra tik Europos Komisijos (EK) idėja, tačiau jei ji taps kūnu, kartu su energijos tiekimo infrastruktūros, saugumo ir stabilumo, energetinės diplomatijos klausimais bus galima lengviau ir kompleksiškai spręsti su klimato kaita susijusius klausimus: skatinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti klimato atšilimą sukeliančių dujų išmetimą, pertvarkyti transporto sistemą, pereinant prie mažiau taršių transporto priemonių.
EK jau paskelbė Energetikos sąjungos dokumentų rinkinį, tarp kurių – ir Paryžiaus komunikatas, kuriame nustatomas ES požiūris į naują visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. ES, tarp jų ir Lietuva, siekia patvirtinti dinamišką, ilgalaikį susitarimą – teisiškai privalomą protokolą, kuriame įtvirtinti visų, ypač didžiųjų ekonomikos šalių, palyginami su ES išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai, leidžiantis užtikrinti 2°C tikslą, įtvirtintas penkerių metų užmojų padidinimo mechanizmas, vieningos tikslų vykdymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės, takoskyros tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių panaikinimas, prisitaikymas, finansavimas, įgyvendinimo priemonės.
Kiek šis susitarimas bus ambicingas ir kiek pasaulio šalių prisiims privalomus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus, paaiškės šių metų gruodį vyksiančioje Paryžiaus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje. Iki š. m. kovo mėn. šalims įsipareigojimus pateikti nustatyto termino savo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus yra pateikusios tik ES, JAV, Gabonas, Šveicarija, Norvegija, Meksika, Rusija ir tai apima tik 25 procentus pasaulinių ŠESD emisijų.
Tačiau ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, toliau plėtos naujus žaliosios ekonomikos barus, įgyvendindamos praėjusių metų spalį vykusioje Europos Vadovų Taryboje patvirtintus ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslus iki 2030 m., kurių vienas svarbiausių, – mažiausiai 40 proc., lyginant su 1990 m., sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį.
