Jungtinių Tautų klimato konferencijai artėjant finišo tiesiosios link į ją pradės rinktis pasaulio lyderiai. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Kopenhagą atvyks penktadienį, kuomet prie derybų stalo susėdus didžiausių valstybių - Jungtinių Valstijų, Kinijos, Indijos - ir Europos Sąjungos lyderiams paaiškės, ar pavyks susitarti dėl Kioto protokolo įpėdinės - teisiškai įpareigojančios sutarties, kuri numatytų kovos su klimato kaita priemones.
Kol kas optimizmo pasiekti teisiškai įpareigojančius susitarimus nėra daug. Derybas kartina nesutarimai tarp išsivysčiusių ir besivystančiųjų šalių dėl to, kas ir kiek turėtų mažinti anglies dioksido išmetimą, kokio dydžio turėtų būti parama neturtingoms šalims, kad šios įstengtų vykdyti įsipareigojimus.
Kinija konferencijos dalyviams pareiškė nematanti galimybės pasiekti susitarimą šią savaitę, remdamasi neįvardintu oficialiu šaltiniu teigia naujienų agentūra "Reuters". Besivystančiųjų šalių grupė (G77), kurioje pirmuoju smuiku ir griežia būtent Kinija, kaltina deryboms pirmininkaujančią Daniją aiškumo stoka, kuri neva siūlo susitarimo tekstą be išsamių konsultacijų su visomis 194 susitikime dalyvaujančiomis tautomis.
Visi laukia, kokią strategiją išdėstys JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), kuris atvyks į konferenciją paskutinę jos dieną - penktadienį. Amerikiečių žurnalas "Foreign Policy" savo tinklapyje teigia, kad B. Obama Danijoje galės priimti tik preliminarius įsipareigojimus, nes Senatas, paskendęs diskusijose dėl sveikatos apsaugos reformos, nespėjo iki JAV prezidentui išvykstant į Kopenhagą priimti energetikos įstatymo, kurio projekte numatyta anglies dioksido išmetimo mažinimo sistema.
Lėta derybų eiga, kaip skelbia BBC, pareiškė esąs nusivylęs ir Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso).
Prezidentė D. Grybauskaitė yra sakiusi, kad Europos Sąjungos šalys šiose derybose kalbės vienu balsu - Europos Taryba apsisprendė turėti bendrą mandatą.
"Didelių niuansų ar pasikeitimų mes nesitikime. Bendras ES mandatas gali būti derybos dėl (anglies dvideginio išmetimo sumažinimo - ELTA) 30 proc., jei tik kitos šalys vykdys daugybę keliamų sąlygų", - teigė Lietuvos Prezidentė trečiadienį.
Optimistiškiau kalba Jungtinių Tautų vystymosi programos vyriausiasis patarėjas Olvanas Kjorvenas (Olvan Kjorven), kuris BBC pareiškė, kad ne viskas prarasta. "Tai bent jau galėtų būti labai stipri pradžia, kuri turės dar stipresnes pasekmes vėliau", - sakė jis.
Teigiamų poslinkių išties yra. Japonijos vyriausybė trečiadienio vakarą paskelbė, jog padidins finansinę paramą besivystančioms šalims kovai su pasauliniu klimato atšilimu. Japonija yra pasirengusi skirti joms apie 15 mlrd. JAV dolerių iki 2012 m. su sąlyga, kad bus sudarytas susitarimas per Jungtinių Tautų klimato konferenciją Kopenhagoje. Šiuo metu Japonijos pasiūlyta parama yra stambiausia. Anksčiau Europos Sąjungos šalių vadovai šiems tikslams pažadėjo 7,2 mlrd. eurų (10,6 mlrd. JAV dolerių).
Be to šešių valstybių grupė, kurią sudaro Australija, Prancūzija, Japonija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė, sutiko per trejus metus skirti 3,5 mlrd. JAV dolerių kovai su miškų naikinimu.
Etiopijos premjeras, kalbėdamas Afrikos Sąjungos vardu, pareiškė, kad jie "dramatiškai sumažino" lūkesčius dėl paramos iš išsivysčiusių šalių kovai su klimato kaita.
Kioto protokolas baigia galioti 2012 metais.
