Pastebima, kad švilpikų jaunikliai sparčiai storėja, o šių gyvūnų populiacija gausėja. Mokslininkai įsitikinę, kad šiuos pokyčius lemia šiltėjantis klimatas.
Kaip rašoma „New Scientist“, Kalifornijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Danielio Blumsteino, tris dešimtmečius stebėjo geltonpilvius švilpikus, įsikūrusius Kolorado upės aukštupyje.
Pastebėta, kad švilpikų populiacija pastaruoju metu sparčiai didėja.
Lygindamas savo tyrimų duomenis su Londono universiteto Karališkojo koledžo mokslininkų duomenimis, D. Blumsteinas pastebėjo, kad švilpikų skaičius XX a. 8 dešimtmečio viduryje buvo stabilus, o 2001-aisiais staiga pradėjo augti.
Mokslininkų grupelė taip pat stebėjo šių gyvūnų svorio pokyčius. 1976–2008 m. pasverta 1190 švilpikų. Pastebėta, kad iki 2000 m. švilpikų svorio rodikliai buvo daugmaž tokie patys, o po 2000-ųjų švilpikų jaunikliai ėmė storėti.
Švilpikai žiemoja rugsėjo–balandžio mėnesiais ir tuo metu praranda vidutiniškai 40 proc. savo masės. Kuo storesnis gyvūnas rugsėjo pradžioje, tuo didesnė tikimybė, kad jis sulauks pavasario. Pastebima, kad pastaraisiais metais dažniau jauniklių susilaukia sunkesni švilpikų – tai leidžia paaiškinti, kodėl auga populiacija.
Tad kas lėmė švilpikų nutukimą? Mokslininkai daro prielaidą, kad globalinis atšilimas, paveikęs švilpikų gyvenamuosius rajonus. Atšilimas reiškia ankstesnį pavasarį, tad švilpikai trumpiau žiemoja, o tai reiškia, kad jie praranda mažiau svorio ir dar daugiau jo priauga iki rudens.
Šis faktas taip pat turi įtakos švilpikų gyvensenai: anksčiau baigę žiemoti gyvūnai pabunda geresnės savijautos ir turėdami pakankamą svorį jie gali daugiau laiko skirti dauginimuisi, o ne maisto paieškoms.
