Ambicingą geoinžinerijos projektą siūlantys JAV mokslininkai ragina Sacharą ir Australijos dykumas apsodinti miškais, kurie padėtų apsaugoti planetą nuo klimato šiltėjimo pasekmių.
Niujorko universiteto Mount Sinai medicinos mokyklos ląstelių biologijos specialistas Leonardas Ornsteinas ir NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto klimato modelių kūrėjai Davidas Rindas ir Igoris Aleinovas pasiūlė naują geoinžinerijos projektą. JAV mokslininkų straipsnis kitą mėnesį bus paskelbtas žurnale „Climatic Change“, praneša „ScienceNOW“.
Jie siūlo pumpuoti iš vandenyno nugėlintą vandenį į Sacharos dykumą ir apsodinti ją eukaliptais bei kitais karščiui atspariais medžiais. Jūros vanduo, iš kurio pakrantėje pastatytais įrenginiais būtų pašalintos druskos, tekėtų į dykumą po smėliu užkastais plastikiniais vamzdžiais, ir drėkintų Eucalyptus grandis rūšies medžiais apsodintus laukus. Tokia irigacinė sistema leistų išvengti vandens nuostolių dėl garavimo ir tiesiogiai drėkintų medžių šaknis. Eukaliptams įsišaknijus būtų praturtintas dirvožemis, dėl užveistų miškų padidėtų kritulių kiekis, o tai savo ruožtu dar labiau skatintų eukaliptų ir kitų karščiui atsparių medžių augimą. Pasak mokslininkų, Sacharoje ir Australijos dykumose pasodinti miškai sugertų apie 8 mln. tonų į atmosferą patenkančio anglies dvideginio – toks kiekis atitinka dabartinį dėl žmogaus veiklos vykstančių anglies dvideginio emisijų kiekį.
Projekto autorių atlikti klimato modeliavimo tyrimai atskleidė, kad miškai atvėsintų Sacharą – kai kuriuose jos regionuose temperatūra sumažėtų net 8 laipsniais. Pasak L. Ornsteino, Eucalyptus grandis ir daugelis kitų atogrąžose augančių medžių rūšių gerai pakelia karštį, jei jų šaknys yra pakankamai drėkinamos. Dykumose užauginti miškai atneštų daugiau lietaus – nuo 700 iki 1200 mm per metus, atsirastų daugiau debesų, kurie į kosmosą atspindėtų daugiau saulės spindulių.
Tačiau toks iš pažiūros daug žadantis projektas bus labai brangus, perspėja specialistai. Vandens gėlinimo įrenginių statyba ir eksploatavimas, vamzdynų išvedžiojimas po dykumą, medžių sodinimas ir kiti būtini darbai atsieitų maždaug po 2 trilijonus JAV dolerių per metus. Teigiama, kad tokia suma praktiškai atitinka išlaidas, kurių prireiks anglies dvideginio emisijoms iš anglį bei mazutą deginančių elektrinių „surinkti“ ir „užrakinti“ požeminėse saugyklose.