Per 100 metų Baltijos jūra dėl besikeičiančio klimato iš esmės taps gėlavandene, o joje dabar gyvenančios jūrinės rūšys išnyks, teigiama Europos mokslininkų tyrimo išvadose.
Tyrimų projekte „Climate Change & European Marine Ecosystem Research (CLAMER)" dalyvaujantys mokslininkai prognozuoja, kad klimato pokyčiai skatina Baltijos jūros druskingumo mažėjimą ir griauna jos ekosistemas, o dėl jūrinio ledo tirpimo Arktyje stiprėja Atlanto ir Ramiojo vandenyno rūšių maišymasis, kuris griauna nusistovėjusią biologinę pusiausvyrą, praneša „Independent Online“.
„Dėl pasaulinio atšilimo padidės kritulių kiekis į Baltijos jūrą įtekančių upių baseinuose. Dėl to Baltija, sujungta su vandenynu tik siaurais sąsiauriais, taps labiau gėlavandenė. Mūsų vertinimais tai atsitiks per artimiausius 100 metų", – pareiškė CLAMER programos dalyvis, Plimuto universiteto Jūrų instituto (D. Britanija) profesorius Chrisas Reidas. Jis dalyvavo klimato pokyčių poveikio Baltijos jūrai tyrime.
Pasak tyrėjų, toks druskingumo mažėjimas Baltijos jūroje labai neigiamai paveiks jūrines ekosistemas, kurioms jau dabar daroma didelė žala dėl vandens teršimo cheminėmis medžiagomis ir perteklinės komercinės žvejybos.
Dramatiški Baltijos ekosistemų pokyčiai – tik viena iš CLAMER projekto dalyvių prognozių, sakoma pranešime. Ši tyrimų programa remiasi daugiau nei 13 metų 17 okeanografijos institutų iš 10 Europos šalių vykdomų tyrimų rezultatais.
Pasak mokslininkų, dėl klimato kaitos itin aktuali tapo vandens temperatūros didėjimo labiau uždarose jūrose problema: prie šaltesnio vandens įpratusioms rūšims paprasčiausiai nėra kur migruoti. Ekspertų vertinimais iki 2060 m. Viduržemio jūroje trečdaliui iš 75 jūrinių rūšių kils išnykimo pavojus, o 6 rūšys jau bus išnykusios.
Dar uždaresnėje Juodojoje jūroje atšilimas iš pradžių padidins rūšių įvairovę, nes iš Viduržemio jūros į šiaurę bandys migruoti dalis rūšių atstovų, tačiau jiems bus sunku konkuruoti su vietinėmis rūšimis, ir greičiausiai persikėlusiems grės išnykimas, sakoma pranešime.
