Dėl to, kad vyksta klimato kaita ekstremalių orų daugės. Tikėtina, šilumos kiekiai, kurie turėjo būti padengti ir saugomi Arkties bei Antarkties lede iškeliavo į atmosferą ir bus panaudojami kokiems nors anomaliems orams formuotis, nes klimato kaitos požymiai ir yra didėjantis ekstremalių reiškinių kiekis.
„Nuo dvidešimto amžiaus pradžios, paskutiniais dešimtmečiais kelis kartus išaugo ir potvynių, ir sausrų, ir audrų skaičius, o tai yra didžiulius nuostolius nešantys reiškiniai“, – sakė prof dr. Arūnas Bukantis.
Vasara – šilumos bangos
Pastaraisiais metais, kai Vilniuje buvo užfiksuotos šilumos bangos (30 laipsnių ir daugiau), bendras mirtingumas visuomet išaugdavo.
„Lietuvoje didžiausias mirčių skaičius (nuo širdies ir kraujagyslių ligų) buvo pastebėtas šilumos bangos metu 2010 m. liepos 10-27 dienomis”, – kalbėjo doc. dr. Justas Kažys.
Didžiausios tikėtino bendro mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiaus reikšmės buvo užfiksuotos 9-ąją šilumos bangos dieną. Rezultatai rodo širdies ir kraujagyslių ligų sezoniškumą. Širdies ir kraujagyslių ligos dažniau pasitaiko žiemą, nei vasarą.
Karštis taip pat turi įtakos skubios pagalbos skambučiams.
Padidėjusi temperatūra sustiprina širdies ritmo sutrikimus ir stenokardiją. Todėl šiomis ligomis besiskundžiantys atsiduria rizikos grupėje.
Nuolatinis dienos oro sąlygų pakeitimas ateityje gali pakelti sergamumo bei mirtingumo skaičius. Tokios ligos kaip, pvz., alerginis rinitas (žiedadulkės), melanoma ir katarakta (UV spinduliai) turės geresnes sąlygas klestėti.
Žiema – labiausiai paveikiama
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet žemė pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Klimatologas išskiria, kad žymiai labiau prie bendros metų orų temperatūros tendencijos prisideda žiemos sezonas. Žiemą temperatūra dažnai būna aukštesnė už normą.
„Labiausiai bendram metų šilumos klimato kilimui įtakos turi žiemos sezono svyravimai, nes žiemos būna anomalios, rudens įtaka maža. Jų temperatūra dažnai nukrypsta nuo normos“, – mini G. Stankūnavičius.
Ruduo – pakitęs vegetacinis procesas
Jei ruduo būtų šiltesnis, nei įprasta, tuomet pailgėtų ir mūsų augalų vegetacijos trukmė. Tačiau vienais metais tas laikotarpis būna ilgesnis, kitais jis trumpesnis. Žinoma, per daugelį metų jis šiek tiek pailgėjo, bet ne ženkliai.
„Galbūt šiek tiek pailgėjo vegetacinis laikotarpis rudenį, bet labai nedaug, sakykime savaitę per kokį šimtą metų, ne daugiau“, – mini G. Stankūnavičius.
Klimatologas priduria, kad ateityje, galbūt po 10-20 metų augalų vegetacinis procesas dar pailgės, gal net kitas augalų kultūras imsime auginti, bet kol kas tai labai abejotina.
Lietuva yra toli nuo vandenyno, todėl užtenka žemyniniam orui atkeliauti truputį ankščiau, nei reikia ir viskas nušąla. Todėl tikėtina, kad šalyje ne temperatūra didės, o daugės ekstremalių, netikėtų gamtos išdaigų.
Dauguma klimatologų pastebi, kad dėl besikeičiančio klimato išauga ekstremalių oro reiškinių skaičius. Jie sukelia žmonėms nepatogumų. Jei nuolat vyrauja šiltos žiemos, o staiga, netikėtai atkeliauja šalta, tai ji nepasiruošusius žmones išmuša iš vėžių. Jie nebūna pasiruošę, sunku užvesti automobilius, atsiranda papildomų išlaidų ir visa tai sukelia žmogui stresą.
Ūkininkai taip pat nesitiki, kad anksčiau pasidėjęs vegetacinis procesas neatneš jiems nuostolių, juk šalnos vis tiek gali kilti. Tuomet pasitaiko, kad ūkininkai pasodina bulves, o jos tik daigus išleidžia ir užšąla, dėl to kad buvo neįvertintas galimas ekstremalus oras.
Ekstremalus oras susijęs ir su kritulių kiekiu, gali būti, kad kritulių kiekis išliks tas pats, bet jo pasiskirstymas per mėnesį ar sezoną, pasikeis. Per kelias stambių liūčių dienas iškris visa mėnesio norma, o kitomis dienomis vyraus sausi orai.
