Ką siūlo TKKK?
Ataskaitoje skelbiama, jog per pastarąjį dešimtmetį CO2 emisijos žymiai išaugo ir šiuo metu stebimas dvigubai greitesnis emisijų kiekio augimas nei iki šiol. Tačiau situacija nėra visiškai beviltiška, nes atlikus šių duomenų analizę, paaiškėjo, jog jei būtų imtasi greitų veiksmų vis dar galima sustabdyti klimato šiltėjimą iki 2°C. Dokumente pateikiamos priemonės, kurių pasaulio valstybės turėtų imtis norėdamos sumažinti klimato kaitos padarinius dabar ir ateityje.
Skelbiama, jog iki 2050 metų pasaulio rinkoje turės dominuoti „švari“ energija – gaunama iš saulės, vėjo ir hidroelektrinių jėgainių. Žymus emisijų kiekio sumažėjimas galėtų būti užtikrintas automobiliams ir jėgainėms pradėjus naudoti biokurą. Tačiau dėl biokuro naudojimo gali išaugti maisto kainos ir iškilti grėsmė laukinei gyvūnijai. Panašu, kad anglies, naftos ir dujų dominavimas turės baigtis, nors šiuo metu apie 80 procentų visos energijos gaunama būtent iš šių medžiagų.
Dokumente taip pat aptariamos ir kitos klimato kaitos švelninimo alternatyvos. Atkreipiamas dėmesys į iš atominių elektrinių gaunamą energiją, kuri yra pakankamai švari. Tačiau atominių elektrinių saugumas bei branduolinių atliekų tvarkymas yra nemenkas galvos skausmas, kuris verčia ieškoti ne tokių rizikingų priemonių. Kita alternatyva – anglies dioksido sulaikymo ir saugojimo technologija (angl. CCS). Ją taikant CO2, kuris patenka į aplinką deginant anglį ir dujas, yra palaidojamas po žeme. Ataskaitoje minima, kad ši technologija dar nepakankami ištirta, o jos panaudojimas gali būti per brangus. Viena aišku – pasaulis nebeturi laiko atidėlioti ir veiksmų reikia imtis čia ir dabar. Jei vis dėlto ir toliau delsime, ateityje gali tekti griebtis ir gana ekstremalių priemonių, pavyzdžiui, CO2 išsiurbimo iš atmosferos. Tai įmanoma padaryti deginant augalus ir medžius, kurie sugeria anglies dioksidą iš atmosferos ir panaudojant anglies dioksido sulaikymo ir saugojimo technologiją emisijų palaidojimui. Tačiau TKKK įspėja, kad tokių technologijų panaudojimas gali būti niekada nesukurtas ir kelti naujas grėsmes.
Lietuva „švarios“ energijos pavyzdys
Lietuva kol kas nesiima drastiškų priemonių, o kaip tik deda daugiau pastangų, kad aplinkai būtų daroma kuo mažesnė žala. Mūsų šalyje veikia 96 mažos hidroelektrinės ir viena geriausiai žinomų Kauno hidroelektrinė, taip pat viso įrengta 1937 saulės šviesos elektrinės, veikia 123 vėjo elektrinių ir 33 biokuro ir biodujų elektrinės.
Lietuva sėkmingai vykdo atsinaujinančių energijos išteklių plėtros iniciatyvas bei įgyvendina Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus plėtros elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų uždavinius.
Juose numatyta padidinti „švarios“ energijos išteklių įrengtą suminę galią ir taip užtikrinti, kad būtų pagaminama daugiau energijos, kuri nekenkia aplinkai. Rezultatai rodo, jog jau pasiekta vėjo, saulės šviesos ir biomasės energijos planuojama instaliuoti iki 2020 m. galia– išduoti leidimai plėtrai. Ši ataskaitos dalis verčia susirūpinti ne tik didžiąsias valstybes, bet ir tokias mažas, kaip Lietuva. Visi turi rimtai apsvarstyti savo tolimesnius žingsnius ir nuspręsti kokiame pasaulyje mes gyvensime ateityje.
Parengta pagal: http://www.theguardian.com/
