Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį skelbęs išaiškinimą dėl galimybės parlamentarams sumažinti atlyginimus, tarė žodį ir dėl Seimo narių papildomos veiklos.
KT pabrėžė, jog kūrybinė veikla sietina su siekiu sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį, o atlikdamas tokią veiklą Seimo narys turi paisyti savo kaip tautos atstovo statuso.
„Seimo narys įgyvendindamas kūrybinės veiklos laisvę turi paisyti Seimo nario, kaip tautos atstovo, konstitucinio statuso ir iš jo kylančių teisinių, etinių imperatyvų, tarp jų - vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų“, - rašoma KT ketvirtadienį paskelbtame išaiškinime.
Tuo metu klausimo dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Seimo pirmininko prašyme išaiškinti kai kuriuos KT nutarimus nebuvo - buvo prašyta išaiškinti tik 1999 metų lapkričio 9 dienos bei 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus, kuriais numatyti Seimo narių atlyginimo klausimai. Dėl Seimo nario mandato nesuderinamumo su jokia kita veikla, kaip tik kūrybine, KT nutarimą skelbė 2004-ųjų liepos 1 dieną.
Pagal įstatymą, Konstitucinis Teismas savo nutarimą oficialiai aiškina pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva.
Nors KT jau yra paskelbęs dėl to nutarimą, pastaruoju metu vėl kilo diskusija, kas laikytina kūrybine veikla, išaiškinimo šiuo klausimu prašoma ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos. Toks išaiškinimas pasirodė esąs reikalingas, kai kai kurie į Seimą išrinkti pramogų verslo atstovai neatsisakė mokamų koncertų, būta atvejų, jog ir plenarinių posėdžių metu.
Etikos sargų akiratin papuolė Tautos prisikėlimo partijos narė Donalda Meiželytė Svilienė, išaiškėjus, jog gruodžio 22 dieną, kuomet Seimas posėdžiavo iki vidurnakčio, ji vedė privatų renginį, parlamentarė pripažino, jog remiantis anksčiau pasirašytais kontraktais dainuoti privačiuose vakarėliuose jai teko keliskart.Gruodžio pradžioje Seimo etikos sargų akiratin buvo patekusi kita TPP narė Ingrida Valinskienė. Ji lapkričio pabaigoje koncertavo privačios bendrovės „Eastcon AG LT“ renginyje sostinės „Siemens“ arenoje.
Etikos sargams užkliuvo ir nebe pirmą kadenciją Seime dirbantys konservatorius Egidijus Vareikis bei liberalcentristas Arminas Lydeka, nes parlamentarai, tvirtindami, esą tai yra kūrybinė veikla, neatsisakė dėstytojo darbo.
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį popiet paskelbė išaiškinimą dėl parlamentarų atlyginimų sumažinimo.
Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas.
KT prašyta išaiškinti, ar nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis (...) įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą“ reiškia, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai finansinei padėčiai galima nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu kadencijos pradžioje.
Lapkričio 17-ąją kadenciją baigęs Seimas paskutinėmis dienomis priėmė, o prezidentas pasirašė Seimo statuto ir atitinkamo įstatymo pataisas, kuriomis sumažintos išmokos už išlaidas parlamentiniam darbui, tačiau pakeltas atlyginimas.
Iki pertvarkos Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei veiklai. Pakeitus tvarką, Seimo nariams priklauso apie 11 tūkst. litų atlyginimas neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai siekia 3,8 tūkst. litų.
