Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus bei paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį 8 asmenims, nuteistiems už sukčiavimą, prekiaujant klastotomis, žinomais prekių ženklais pažymėtomis, prekėmis bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Du šios grupės nariai taip pat nuteisti už didelės vertės turto pasisavinimą, vienas asmuo – ir už didelės vertės turto iššvaistymą, rašoma pranešime spaudai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, 8 asmenys, veikdami organizuota grupe, 2006 – 2007 metais Lietuvos ir Lenkijos įmonėms pardavė didelius kiekius klastotų prekių: svetimais prekių ženklais pažymėtų šampūno bei vandens minkštiklio automatinėms skalbimo mašinoms. Penkias stambias prekių pardavimo operacijas jie įvykdė nuslėpę nuo perkančių įmonių, kad prekės yra klastotos. Į šią nusikalstamą veiklą buvo įtraukti 7 juridiniai asmenys, veikę kaip priedangos įmonės (4 jų teismo nuosprendžiu buvo likviduotos).
Sandoriai tarp priedangos įmonių buvo sudaromi ir siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas. Organizuotos grupės veikla buvo sustabdyta 2007 metais, kai policijos pareigūnai mėgintus parduoti produktus sulaikė. Į rinką nepateko didelis kiekis klastotų prekių: daugiau kaip 90 tūkst. buteliukų šampūno ir 40 tūkst. dėžučių vandens minkštiklio.
Baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2011 metais. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu visus 8 organizuotos grupės narius pripažino kaltais ir skyrė jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 1 metų ir 8 mėn. iki 3 metų 8 mėnesių. Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, atidėdamas laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Nesutikdami ir su šiuo sprendimu, nuteistieji ir jų gynėjai Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinius skundus.
„Ši byla ypatinga tuo, kad prokurorams pavyko įrodyti, jog prekiaudami klastotais gaminiais organizuotos grupės nariai ne tik pažeidė ekonomikos bei verslo tvarką, bet ir padarė sunkius nusikaltimus – sukčiavo bei įgyvendino sudėtingas pinigų plovimo schemas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsamiai ištirta kelių Vilniaus ir Kauno įmonių, dalyvavusių šiuose nusikaltimuose, veikla. Buvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dokumentų klastojimo faktai, pinigų plovimo schemos, imituojant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, o taip pat – įžūlūs piniginių lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo faktai. Nusikalstamos veikos mastai buvo įspūdingi, todėl siekta išsamiai ištirti visus organizuotos grupės padarytus nusikaltimus. Renkant ir fiksuojant įrodymus buvo surinkta ir teismui perduota daugiau kaip 60 tomų bylos medžiagos. Procesas šioje byloje užtruko ne tik dėl kaltinimų apimties, bet ir dėl pačių kaltinamųjų vengimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Kaltinamieji teikė pašymus atlikti papildomus klastotų prekių ekspertinius tyrimus, kurie dėl prekių ženklų tyrimų specifikos negalėjo būti atlikti Lietuvos ekspertinėse įstaigose. Papildomi prekių tyrimai buvo atliekami pasitelkus Lenkijoje, Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje esančių oficialių prekių gamintojų atstovus. Tiek pirminių, tiek papildomai atliktų tyrimų rezultatai patvirtino, kad visi ištirti gaminiai buvo žinomų prekių ženklų produktų klastotės“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Generalinės prokuratūros prokurorė Jolita Kančauskienė.
Teismas patenkino dviejų Lietuvos ir vieno Lenkijos juridinių asmenų civilinius ieškinius. Nuteistieji turės atlyginti įmonių patirtą žalą – 135 tūkst. eurų. Lenkijos įmonės civiliniam ieškiniui užtikrinti ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu buvo areštuota vieno iš organizuotos grupės narių kontroliuojamų įmonių banko sąskaita. Laiku areštavus šią sąskaitą, nuteistieji negalėjo iš jos pervesti 45 tūkst. eurų, kuriais turi būti atlyginta Lenkijos įmonei padaryta žala.
Teismas nustatė, kad nuteistieji turės atlyginti ir daiktinių įrodymų saugojimo išlaidas, kurias patyrė Lietuvos valstybė – beveik 27 tūkst. eurų. Šiam sprendimui pritardama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistieji viso proceso metu prašė papildomai ištirti šampūno ir vandens minkštiklio pakuotes bei turinį. Atsižvelgiant į jų prašymus bei siekiant užtikrinti nuteistųjų galimybę įgyvendinti savo procesines teises, nauja ekspertizė buvo paskirta ir atlikta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl prekės buvo laikomos policijos sandėliuose ir saugomos valstybės lėšomis.
