Kitaip tariant, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio augimą. Kai kurioms moterims, kurių giminėje yra sirgusių kiaušidžių vėžiu, gali padėti reguliarios profilaktinės sveikatos patikros.
Kiaušidžių vėžys atsiranda, kai normalios kiaušidės ląstelės pakinta, pradeda nekontroliuojamai daugintis ir kauptis į darinį, vadinamą naviku. Navikas gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis, galintis išplisti į kitus organus). Nepiktybinis kiaušidės auglys pašalinamas kartu su visa kiaušide ar ta jos dalimi, kurioje jis išaugo. Kiaušidžių cista susiformuoja kiaušidės paviršiuje. Ji skiriasi nuo nepiktybinių auglių ir paprastai išnyksta be jokio gydymo. Kiaušidžių cista nepiktybinė.
Kas yra kiaušidžių vėžys?
Lietuvoje kiaušidžių vėžys yra vienuolikta pagal dažnumą moterų vėžinė liga. Ši liga labiau paplitusi už gimdos kaklelio vėžį. Lietuvoje kiaušidžių vėžys kasmet nustatomas daugiau kaip 400 moterų. Daugeliu atvejų liga nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau pasitaiko, kad suserga ir jaunesnės. Kiaušidžių vėžių yra įvairių rūšių. Jie klasifikuojami pagal ląstelių, iš kurių vėžys išsivystė, tipą:
Epitelinis kiaušidžių vėžys – labiausiai paplitusi vėžio rūšis (maždaug 9 iš 10 atvejų). Šis vėžys prasideda vienoje iš ląstelių, dengiančių išorinį kiaušidžių paviršių. Epitelinės kilmės kiaušidžių vėžys dažniausiai pakenkia moterims pasibaigus menopauzei, paprastai vyresnėms nei 50 metų. Jaunos moterys šia liga serga retai. Pagal vėžį sukėlusių ląstelių išvaizdą (matomą per mikroskopą) epitelinės kilmės kiaušidžių vėžiai klasifikuojamas į įvairus porūšius.
Kiaušidžių germinacinių ląstelių vėžys išsivysto ir nediferencijuotų pirminių germinacinių ląstelių (iš ląstelių, gaminančių kiaušinėlius). Kiaušidžių germinacinių ląstelių vėžiai sudaro maždaug 1 iš 10 kiaušidžių vėžio atvejų. Šiuo vėžiu dažniau serga jaunesnės moterys. Vėlgi, yra įvairių vėžio porūšių, klasifikuojamų pagal vėžį sukėlusių ląstelių išvaizdą. Daugeliu atvejų kiaušidžių germinacinių ląstelių vėžį galima išgydyti, net ir diagnozavus vėlyvą jo stadiją, nes šis vėžys gerai pasiduoda gydymui.
Kiaušidžių stromos vėžys išsivysto iš jungiamojo audinio ląstelių (iš ląstelių, kurios užpildo kiaušides ir gamina hormonus). Tai reta vėžio rūšis.
Kiekvieno kiaušidžių vėžio gydymo būdai ir pasveikimo prognozė labai skiriasi ir priklauso nuo vėžio rūšies.
Kiaušidžių vėžio simptomai ir požymiai
Kiaušidžių vėžio simptomai nėra labai ryškūs, todėl ne visada lengvai pastebimi. Beveik visi jie gali būti siejami su kitomis ne tokiomis pavojingomis ligomis, ypač jei kiaušidžių vėžys dar nedaug išplitęs.
Jeigu atsirado visiškai naujų skausmingų simptomų ir nėra taip, kad jie išnyktų ir po kurio laiko vėl atsinaujintų, nemaža tikimybė, kad šiuos simptomus sukėlė vėžys. Jeigu atsirado vienų ar kitų žemiau išvardytų simptomų, jie vargina beveik kasdien ir tęsiasi 3 savaites ar dar ilgiau, ypač jeigu jums per 50 metų arba giminėje yra sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu (sužinokite šeimos ligų istoriją), būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją ir pasitikrinkite.
Prisiminkite, kad šiame puslapyje išvardytus simptomus gali sukelti ir kitos ligos, nebūtinai vėžys. Daugeliui moterų, patiriančių panašius simptomus, vėžys nebus diagnozuotas.
Labai ankstyvo kiaušidžių vėžio simptomai
Vėžio stadija apibūdina vėžio dydį ir išplitimą. Labai ankstyvos stadijos vėžys – tai vėžys, esantis tik pačioje kiaušidėje, jis vadinamas 1 stadijos vėžiu.
Daugelis moterų nejaučia jokių ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžio simptomų. Kai kurioms šie simptomai gali būti labai neaiškūs, pavyzdžiui:
Skausmas pilvo apačioje ar šone. Išpūstas pilvas ir pilnumo jausmas. Pasunkėjęs rijimas, greitas pasisotinimas. Šlapinimosi pakitimai (staigus ar dažnas noras šlapintis).
Sergant kiaušidžių vėžiu tokių simptomų atsiranda dažnai. Jie labai skiriasi nuo įprastų organizmo poreikių. Jeigu minėti simptomai vargina beveik kasdien ir tęsiasi keletą savaičių, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą (gydytoją, kuris specializuojasi gydyti moters lytinių organų ligas). Ankstyva medicininė apžiūra gali padėti aptikti vėžį pačioje ligos pradžioje, kai jį lengviausia pagydyti.
Už kiaušidės ribų išaugusio vėžio simptomai
Vėžys, išaugęs už kiaušidės ribų, laikomas 2 arba 3 stadijos kiaušidžių vėžiu.
Navikas, augantis bet kurioje vietoje tarp klubakaulių (dubens srityje), gali sukelti tokius simptomus, kaip:
Nereguliarios mėnesinės ar kraujavimas iš makšties pasibaigus menopauzei. Skausmas apatinėje pilvo dalyje. Nugaros skausmas. Padažnėjęs šlapinimasis. Vidurių užkietėjimas. Skausmingi lytiniai santykiai. Pilvo patinimas. Greitas sotumo jausmas arba apetito praradimas.
Išplitusio kiaušidžių vėžio simptomai
Vėžį, išplitusį į tolimus organus, pavyzdžiui, plaučius, gydytojai vadina 4 stadijos kiaušidžių vėžiu. Dėl ligos gali atsirasti tokių simptomų:
Apetito praradimas ar sotumo pojūtis. Pykinimas ar vėmimas. Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Nuovargis. Dusulys. Žymus pilvo apimties padidėjimas.
Tačiau lygiai tokių simptomų gali atsirasti ir dėl kitų ligų. Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kito iš šių simptomų, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Itin dažnai kiaušidžių vėžys klaidingai palaikomas kita liga – dirgliosios žarnos sindromu (DŽS). Retenybė, kad DŽS pirmąkart susirgtų penkiasdešimtmetės ar vyresnės moterys. Paprastai DŽS pirmąkart suserga jaunesnės moterys, tačiau liga gali tęstis ilgus metus. Taigi, jei praeityje nejautėte DŽS simptomų, tačiau jų atsirado sulaukus 50 ar daugiau metų, reikėtų pasitikrinti dėl kiaušidžių vėžio. Prieš nustatant DŽS diagnozę būtina atmesti visus įtarimus dėl vėžio (paprastai tai padaroma atlikus tyrimus).
Tačiau lygiai tokių simptomų gali atsirasti ir dėl kitų ligų. Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kito iš šių simptomų, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Šaltinis: iveikvezi.lt
