Šešiolikmetė Kamilė rudens dienas leidžia Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Mergina serga šienlige, tačiau simptomai dažniausiai kamuoja pavasarį. Medikai spėja, kad į ligos patalą merginą galėjo paguldyti į Lietuvą atpūstos ambrozijos augalo žiedadulkės, tačiau tą parodysišsamesni tyrimai.
„Dažniausiai jautiesi, kaip pradžia peršalimo, bet ten tikrai ne peršalimas, bet slogos tokios neaiškios paūmėjimas. Tu, pavyzdžiui būni, ar lauke prie to žydėjimo, prie žydinčių medžių, ar kur nors patalpoje, kur yra daugiau dulkių, užsikemša nosis ir tada kažkur į dar kitą patalpą nueinant, tada jau viskas praeina, kaip gryno oro gaunant“, – sako Kamilė.
Dėl neįprastai šiltos vasaros ir šilto rugsėjo, į mūsų šalį pradėjo plūsti bene pačios pavojingiausios žiedadulkės, kurių tėvynė yra Šiaurės Amerika, tačiau kurį laiką jos smarkiai išplitusios ir Europoje. Šiuo metu ambrozijos piktžolės Lietuvoje nėra, išskyrus pavienius atvejus, tačiau paplitimas Europoje sparčiai didėja.
„Iš pietų keliauja šiltos srovės ir atneša mums importinių žiedadulkių, tai ambrozija, kuri skaitoma kaip žiedadulkė karalienė, ji labai pikta. Ir net mažos koncentracijos gali sukelti simptomus, paskaičiuota, kad iki dešimt žiedadulkių jau gali pasireikšti simptomai“, – sako alergologė Aušra Astrauskaitė.
Šiaulių universiteto mokslininkai, tyrinėjantys žiedadulkes, skelbia svarbią žinią, esą rugsėjo pabaigoje užfiksuotas ypatingai didelis šių žiedadulkių kiekis mūsų šalyje.
„Mes stebime savo oro mėginiuose, kad labai padidėjo žiedadulkių kiekis, ir įvertinus, kad net 5 žiedadulkės kubiniame metre oro sukelia alergiją Prancūzijos gyventojams, ir šiandien mes turime iki 30-50. Norime įspėti gyventojus, kad staigus sveikatos pablogėjimas, ypatingai kvėpavimo takų sutrikimai gali būti susiję nebūtinai su peršalimu“, – sako Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė.
Jei ir toliau jausime klimato pokyčius, medikai prognozuoja liūdną ateitį į alergijas linkusiems žmonėms, mat šios piktžolės plinta greitai, o prisikvėpavę jų žiedadulkių, nemalonumus galime pajusti iškart.
„Gali būti, kad po kelių metų turėsime rimtų problemų, nes šita žiedadulkė pasižymi ypač stipriomis sensibilizacinėmis savybėmis“, – sako A. Austrauskaitė.
Gydytojai pataria saugotis ir pastebėjus simptomus: nepraeinančią slogą, dažną čiaudulį dusulį ar net bėrimą, kreiptis į medikus.
„Reikia vengti pasivaikščiojimų, ypač kai yra saulėta, vėjuota, daugiau išeiti į lauką vakare, kada apsunksta tos žiedadulkės. Kambarius vėdinti vakare. Grįžus iš lauko išsiplauti nosį, veidą nusiplauti. Į lauką eiti surištais plaukais, paslėptais, jeigu ryškesni simptomai būtų gerai ir išsimaudyti, pasikeisti rūbus“, – pataria A. Astrauskaitė.
Pavojingų žiedadulkių normos sumažėjimas žadamas pasibaigus rugsėjui, kartu su suprastėjusiais ir jau rudeniškais orais, lietumi.
